...iš tų grybų virsim košę

Ir vėl apie grybus...
Šiandien šniukštinėjome mišką iš kitos pusės, ieškojome naujų grybingų plotų. Laimikis ne itin didelis, tačiau viską kompensavo puikus oras. Smagiai pasivaikščiojome, suplanavome savaitgalio grybautės maršrutus, rastieji grybai paskirstyti- kas atiduota draugams, kas "žiemai", o patys geriausi virto paprastu, bet labai skaniu patiekalu vakarienei.

"Grybų puokštė" ant palangės.

 

Žiemą labai skanu marinuoti grybukai. Norint jais gardžiuotis, reikia:

 1. Prisirinkti dailių baravykaičių (galima ir bet kokius kitus grybus marinuoti, bet skaniausia, žinoma, baravykai).

2. Grybus išvirti.

3. Į 0,5 l talpos stiklainio dugną dėti porą kvepiančiųjų pipirų, nedidelį lauro lapelį, porą nedidelių skiltelių česnako.

4. Į stiklainį sukrėsti grybus.

5. Ant grybų į kiekvieną stiklainį pilti 1 arbatinį šaukštelį druskos, 1 arbatinį šaukštelį cukraus (su nedideliais kaupeliais), 1 desertinį šaukštą acto.

6. Užpilti virintu vandeniu (karštu ar šaltu- nesvarbu), stiklainius sudėti į puodą su vandeniu kaitinti  15- 20 min (nuo vandens užvirimo).

 

Kol stiklainiai su grybais "mėgaujasi šiluma", ruošiu dar vieną skanėstą baravykų kepurėles su česnaku.

Baravykų kepurėles supjaustau riekutėmis. Keptuvėn įpilu truputį aliejaus, kai jis įkaista suberiu baravykaičių riekeles ir kepu tol, kol jų spalva tampa sodriai auksinė. Prieš baigiant kepti pabarstau druska, sudedu susmulkintą česnaką. Ir viskas, daugiau jokių priedų. Paprasta kaip du kart du, bet labai gardu.

 

Skanaus!

 



Nacionaliniai grybavimo ypatumai

Gal kam kilo klausimas, kodėl šiek tiek apleidau tinklaraštį? Ogi prasidėjo didžioji grybautė! Rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pradžioje pats didžiausias darbymetis miškuose. Perfrazuojant patarlę "kiek grybautoją nešerk, jis visvien į mišką žiūri".
Visus žmones galima skirstyti į negrybautojus ir grybautojus. Pastarieji būna grybaujantys dėl grybų ir grybaujantys dėl grybavimo. Tai jau priklausomybė, laimei nekelianti pavojaus nei aplinkiniams, nei pačiam grybautojui, neturinti jokio neigiamo poveikio sveikatai. Atvirkščiai- grynas oras, intensyvus žingsniavimas, įvairiausi pasilankstymai, pritūpimai, laipiojimai, o kartais net ir šuoliai- visas kompleksas sveikatai stiprinti.
Grybautojai- maniakai seka orų prognozes, Mėnulio fazes ir kitų grybautojų judėjimą. Ypač "užveda" per TV išgirsta žinia, kad "Dzūkijos miškuose pasirodė pirmieji baravykai", o jei dar kokio rudakepurio atvaizdas parodomas... prapultis... grybautojams ateina didžiojo nerimo dienos. Visi kiti darbai atidedami "geresniems laikams". Nes dabar- grybaujam. Ir būtinai reikia rasti daugiau baravykų, nei rado kaimynas :)
Šiandien taigi grybavau... ir rytoj grybausiu, ir poryt... Nes baravykai dygsta. Tiesa, dar ne taip gausiai kaip norėtųsi, bet kas ieško, tas randa. Galų gale, ne grybų kiekis svarbu, o pats procesas. Taip taip, aš esu iš tų, kurie grybauja dėl grybavimo.



Geriau už kalnus yra tik kalnai

Atostogos Šveicarijos Alpėse.

Botaniniai reikalai

Nuo įrašų apie knygas ir knygrišystės niuansus monotonijos kiek netikėtas posūkis į botaniką. Priežastis tam labai rimta. Pirmą kartą pražydo stapelija. Augalas neišvaizdus, kiek primenantis kaktusą, tik be spyglių. Kartu su visais auginamais kaktusais kiekvieną pavasarį ištremiamas į balkoną, kur bujoja ir džiaugiasi laisve iki vėlyvo rudens. Žiedą brandino ilgokai, pumpuras vis didėjo didėjo ir vakar ėmė skleistis.

Gražuolis, ar ne? Bet kvapas kvapas... kaip pastipusios žiurkės...

Kokie įspūdingi žiedlapiai.

Matyti dar ne vienas kraunamas žiedas. Viliuosi, kad spės pražydėti vasarojimo balkone periodu, nes į kambarį nešti šio aromatingo augalo visai nesinorėtų :)O šiandien žiedas jau pilnai išsiskleidęs

Kaip paukšteliai

Gali būt padebesy,
Gali būti – šuliny,
Gali būt,
Kad čia ir ten
Kaip paukštelis gyveni.  (Sigitas Geda)

Juokai juokais, bet vasarą gyvenu išties kaip paukštelis- daug lakiojimo, gamtos gėrybių lesiojimo, dėl viso pikto šiokių tokių atsargų kaupimo žiemai... Mažai laiko belieka dienoraščiui- tiek savam, tiek sekamiems. Net jei ir peržiūriu tai daugiau nuotraukas, o komentarus rašyt jau taaaaiiip tiiiingiu :) Nors žinau, kad kiekvienam smagu rasti gerą žodį, palydėtą šypsenėle.
Ir knygoms norėtųsi rasti daugiau laiko, deja para turi valandų tiek, kiek turi...
Šiandien baigiau vestuvių svečių knygą- albumą. Užsakovės pagrindinis pageidavimas- metaliniai paukštukai, besisupantys ant medžio šakų. Dar gintarėliai (gal sąsaja su nuotakos vardu...), o visa kita- palikta mano fantazijai. Labai džiaugiuosi savo užsakovais, paliekančiais plačią erdvę fantazijai lakioti... Neįsivaizduoju kaip tektų dirbti įspraustai į griežtus rėmus. Nors... gal prie visko priprantama.
Pasirinkau ilgo dygsnio (long stitch) įrišimą. Siūlui nuo trinties apsaugoti ir kaip papildomą dekoro elementą nugarėlėje suvėriau žalvario spalvos karoliukus.
Kietviršiai apklijuoti natūralios spalvos lininiu audiniu. Medžio su širdelių formos lapais motyvas pieštas tekstiliniais dažais, prisiūti gintaro gabaliukai ir linksmai čiauškėdami sūpuojasi du žalvariniai paukštukai.

Matmenys 26 x 21,5 cm, 40 lapų: 24 storesnio popieriaus- nuotraukoms ir 16 plonesnio pastelinio popieriaus- įrašams.
Viduje personalizacija- užrašas su jaunavedžių vardais ir vestuvių data.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".