Supamas medinis arkliukas...Kiekvieno mažo berniuko svajonė. Bent jau anksčiau taip būdavo. Dabar, vertybėms keičiantis kosminiu greičiu, svajojama apie ipad'us ir kitus šiuolaikinius stebuklus.
Bet viliuosi, kad to vaikučio, kurio krikštynoms skirtas šis albumas, širdelėje ras vietą svajonė apie paprastą medinį arkliuką.
Užsakovė pageidavo "mielo piešinėlio". Pirma mintis, atėjusi į galvą (ir nebeišėjusi :)) buvo arkliukas. Visai paprastas, vaikiškų spalvinimo knygelių stiliaus.
Tad atsirado albumėlis "Medinis arkliukas".
Matmenys 28 x 20,5 cm, kietviršiai apklijuoti natūralios spalvos lininiu audiniu, piešta tekstiliniais dažais.
Viduje- 40 lapų (20 baltų ir 20 žydros spalvos), sodriai žydros spalvos priešlapiai.
Surišta atlasine juostele, yra kompensacijos nuotraukoms.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".
2012 m. liepos 29 d., sekmadienis
2012 m. liepos 18 d., trečiadienis
ąžuolais vijokliai virtę...
... o vijokliais ąžuolai. Šie dainos žodžiai išplaukė iš atminties, susiruošus įrišti krikštynų albumėlį. Krikštynos bus Stelmužės (Zarasų r.) bažnytėlėje, tad norėjosi, kad nors maža užuomina į ąžuolus būtų. Stambiu augaliniu ornamentu lyg ir stilizuotomis ąžuolo šakomis margintas audinys regis pernelyg griežtas, tuo tarpu nėrinių ažūras tarsi neutralizuoja tą "kietumą". Gavosi toks netipiškas krikštynų šventės atributas. Jokių kaspinukų, raukinukų, žydros spalvos... Man graži ta vaikiškų knygelių romantika, tas švelnus infantilumas, bet išgauti viso to nesugebu :)
Koptų įrišimas, kietviršiai dengti lininiu audiniu, rėmelis fotografijai.
Matmenys 27 x 19,5 cm, 27 pastelinio baltos ir kreminės spalvos Tiziano popieriaus lapai (gramatūra 160 g/m2), kompensacijos nuotraukoms. Puslapyje telpa dvi 15 x 10 cm formato nuotraukos.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".
Koptų įrišimas, kietviršiai dengti lininiu audiniu, rėmelis fotografijai.
Matmenys 27 x 19,5 cm, 27 pastelinio baltos ir kreminės spalvos Tiziano popieriaus lapai (gramatūra 160 g/m2), kompensacijos nuotraukoms. Puslapyje telpa dvi 15 x 10 cm formato nuotraukos.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".
2012 m. liepos 16 d., pirmadienis
Skrydis per Atlantą. II dalis
Sveiki visi, laukiantys antrosios rašinio dalies. Šių pasamprotavimų pavadinimas atspindi ne tik knygos kelionės kryptį, bet ir vieną iš darbo eigos etapų- tik perkeltine prasme. Tačiau apie viską iš eilės.
Idėja- kavos knyga. Kadangi Vitalija ir Audrius, jų pačių žodžiais tariant, "didžiausi pasaulyje kofemanai", knyga bus skirta svečių, jų namuose besivaišinančių kava įspūdžiams, palinkėjimams. O gal būt, ten atsiras ir vienas kitas įmantresnis kavos paruošimo receptas.
Prie kavos dera pyragaičiai, tortukai... mmmm... visokie skanėstai. Todėl sumaniau lapus daryti trijų spalvų- baltus ir dviejų atspalvių gelsvus idant knygos kraštas atrodytų tarsi kreminis pyragaitis.
Pagrindinis pageidavimas buvo, kad knygos nugarėlė būtų "su rumbeliais", o tai reiškia, jog įrišimas bus siuvant ant iškeltų ryšių.
Siuvimo rėme įtempiu tvirtos odos juosteles
ir susiuvu visus lankus į bloką
Kur mano didysis plaktukas?
Be jo nė žingsnio, mat turiu suformuot vadinamąjį "grybą"- žiūrint iš galo knygos nugarėlė tikrai primena grybo formą
Man labai patinka sentencija "kaptalai knygai- kaip žmogui antakiai". Išties ši knygos dalis ne tik apsaugo nugarėlę nuo dulkių, bet ir suteikia išbaigtumo. Jei pažinties su knygrišyste pradžioje kaptalai ne itin lengvai pasidavė, tai kuo toliau, tuo labiau patinka juos siūti. Šiai knygai kaptalus siuvau šilkiniais siūlais- puikumėlis, ir siūti malonu, ir atrodo dailiau nei medvilniniais siūtieji.
Štai knygos blokas jau užbaigta nugarėle ir "su antakiais"
Sekantis žingsnis- kietviršiai. Ryšiai turės būti įleisti į kietviršius. Išskaptuoju griovelius ir į juos įleistus ryšius priklijuoju
Pagaliau atėjo laikas tam, dėl ko šiek tiek nerimavau. Kartu su išsiuvinėta dekoracija atskriejo ir nuostabios tamsiai žalios spalvos odos gabalas, kuriuo turės būti aprengta knyga. Žinojau, kad ta oda stora, bet... ji pasirodė dar storesnė nei tikėjausi. Iššūkis. Ar pavyks su juo susidoroti? Taigi, būtent šis reikalas ir tapo tuo "skrydžiu"- pakankamai rimtu išbandymui tokiai diletantei odos darbų srityje. Tačiau trauktis nėra kur ir ne mano užsispyrėliškam būdui.
Pirmyn!
Čia tik pradžia. Ploninu visą odos plotą, o kraštus dar daugiau
Valio, pavyko!!!
Išryškinkim ryšius nugarėlėje
Galutinis rezultatas atrodo štai taip
Dabar jau galiu pasimėgauti puodeliu kvapnios kavos.
Beliko joje įrašyti šį tą asmeniško Vitalijai ir Audriui. O tuomet knyga išsiruoš į tolimą kelionę.
Prisipažinsiu, net gaila bus su ja atsisveikinti. Įrišinėdama turėjau tokį teigiamų emocijų ir pasitenkinimo darbu laikotarpį... Tikiuosi, kad bent maža tų emocijų ir rankų šilumos dalelė nukeliaus kartu su knyga.
Trečioje istorijos dalyje sužinosite, kaip knyga įsikūrė jaukiuose Vitalijos ir Audriaus namuose.
Pabaigai keletas techninių dalykų. Knygos matmenys 27 x 23 cm, 78 pastelinio Tiziano ir Murano popieriaus lapai (gramatūra 160 g/m2), įrišimas ant iškeltų ryšių, binding. tamsiai žali pastelinio popieriaus priešlapiai, žalios spalvos audinio šarnyras, rankomis siūti trijų spalvų kaptalai.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai" & A. Antanavičius.
Idėja- kavos knyga. Kadangi Vitalija ir Audrius, jų pačių žodžiais tariant, "didžiausi pasaulyje kofemanai", knyga bus skirta svečių, jų namuose besivaišinančių kava įspūdžiams, palinkėjimams. O gal būt, ten atsiras ir vienas kitas įmantresnis kavos paruošimo receptas.
Prie kavos dera pyragaičiai, tortukai... mmmm... visokie skanėstai. Todėl sumaniau lapus daryti trijų spalvų- baltus ir dviejų atspalvių gelsvus idant knygos kraštas atrodytų tarsi kreminis pyragaitis.
Pagrindinis pageidavimas buvo, kad knygos nugarėlė būtų "su rumbeliais", o tai reiškia, jog įrišimas bus siuvant ant iškeltų ryšių.
Siuvimo rėme įtempiu tvirtos odos juosteles
ir susiuvu visus lankus į bloką
Kur mano didysis plaktukas?
Be jo nė žingsnio, mat turiu suformuot vadinamąjį "grybą"- žiūrint iš galo knygos nugarėlė tikrai primena grybo formą
Man labai patinka sentencija "kaptalai knygai- kaip žmogui antakiai". Išties ši knygos dalis ne tik apsaugo nugarėlę nuo dulkių, bet ir suteikia išbaigtumo. Jei pažinties su knygrišyste pradžioje kaptalai ne itin lengvai pasidavė, tai kuo toliau, tuo labiau patinka juos siūti. Šiai knygai kaptalus siuvau šilkiniais siūlais- puikumėlis, ir siūti malonu, ir atrodo dailiau nei medvilniniais siūtieji.
Štai knygos blokas jau užbaigta nugarėle ir "su antakiais"
Sekantis žingsnis- kietviršiai. Ryšiai turės būti įleisti į kietviršius. Išskaptuoju griovelius ir į juos įleistus ryšius priklijuoju
Pagaliau atėjo laikas tam, dėl ko šiek tiek nerimavau. Kartu su išsiuvinėta dekoracija atskriejo ir nuostabios tamsiai žalios spalvos odos gabalas, kuriuo turės būti aprengta knyga. Žinojau, kad ta oda stora, bet... ji pasirodė dar storesnė nei tikėjausi. Iššūkis. Ar pavyks su juo susidoroti? Taigi, būtent šis reikalas ir tapo tuo "skrydžiu"- pakankamai rimtu išbandymui tokiai diletantei odos darbų srityje. Tačiau trauktis nėra kur ir ne mano užsispyrėliškam būdui.
Pirmyn!
Čia tik pradžia. Ploninu visą odos plotą, o kraštus dar daugiau
Valio, pavyko!!!
Išryškinkim ryšius nugarėlėje
Finišas jau čia pat.
Viršutiniame kietviršyje esančio rombo formos motyvo griežtumą bandžiau sušvelninti iškilaus reljefo linija. Naudojant miltų klijus oda tampa plastiška, lengvai pasiduodanti formavimui. Galutinis rezultatas atrodo štai taip
Dabar jau galiu pasimėgauti puodeliu kvapnios kavos.
Beliko joje įrašyti šį tą asmeniško Vitalijai ir Audriui. O tuomet knyga išsiruoš į tolimą kelionę.
Prisipažinsiu, net gaila bus su ja atsisveikinti. Įrišinėdama turėjau tokį teigiamų emocijų ir pasitenkinimo darbu laikotarpį... Tikiuosi, kad bent maža tų emocijų ir rankų šilumos dalelė nukeliaus kartu su knyga.
Trečioje istorijos dalyje sužinosite, kaip knyga įsikūrė jaukiuose Vitalijos ir Audriaus namuose.
Pabaigai keletas techninių dalykų. Knygos matmenys 27 x 23 cm, 78 pastelinio Tiziano ir Murano popieriaus lapai (gramatūra 160 g/m2), įrišimas ant iškeltų ryšių, binding. tamsiai žali pastelinio popieriaus priešlapiai, žalios spalvos audinio šarnyras, rankomis siūti trijų spalvų kaptalai.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai" & A. Antanavičius.
2012 m. liepos 6 d., penktadienis
Skrydis per Atlantą. I dalis
Nuo tada kai pradėjau "draugauti" su knygrišyste mano gyvenime atsiranda naujų, labai įdomių patirčių ir virtualių pažinčių. Tai ne tik sukelia teigiamas emocijas, bet ir priverčia gerokai pasitempti darbuojantis prie knygų, nes tenka susidurti su dar neišbandytais dalykais.
Šį kartą pasakosiu istoriją, kuri, prasidėjusi pavasarį, sėkmingai artėja link finišo. Bet tam, kad šioje istorijoje būtų padėtas taškas, reikia du kartus perskristi Atlantą.
Portale www.auksarankes.lt vykę įvairių rankdarbių technikų mokymai mane suvedė su papuošalų kūrėja, siuvinėjimo biseriu virtuoze Vitalija Vėlyviene iš Pensilvanijos (JAV). Vitalija mokino mūsų auksarankes lietuvaites siuvinėjimo biseriu paslapčių. Tuos mokslus įdėmiai sekė ir jos vyras Audrius ir... vieną gražią dieną, kai Vitalija buvo kažkur išėjusi, "įsisuko" į jos karoliukų dėžes.
Ir kas pasakė, jog siuvinėjimas- moteriškas užsiėmimas? Netiesa! Štai jums įrodymai:
Pirmiausia, Audrius susirado siuvinėjimui skirtos kanvos gabaliuką ir labai kruopščiai nupiešė būsimo paveikslėlio eskizą.
Tuomet, karoliukas po karoliuko, ėmė siuvinėti.
Pačiame darbo įkarštyje jį užklumpa Vitalija. Kas paėmė mano geruosius Delica biseriukus? Šypsena nedingsta nuo Audriaus veido. Siuvinėti- smagu :)
Šį kartą pasakosiu istoriją, kuri, prasidėjusi pavasarį, sėkmingai artėja link finišo. Bet tam, kad šioje istorijoje būtų padėtas taškas, reikia du kartus perskristi Atlantą.
Portale www.auksarankes.lt vykę įvairių rankdarbių technikų mokymai mane suvedė su papuošalų kūrėja, siuvinėjimo biseriu virtuoze Vitalija Vėlyviene iš Pensilvanijos (JAV). Vitalija mokino mūsų auksarankes lietuvaites siuvinėjimo biseriu paslapčių. Tuos mokslus įdėmiai sekė ir jos vyras Audrius ir... vieną gražią dieną, kai Vitalija buvo kažkur išėjusi, "įsisuko" į jos karoliukų dėžes.
Ir kas pasakė, jog siuvinėjimas- moteriškas užsiėmimas? Netiesa! Štai jums įrodymai:
Pirmiausia, Audrius susirado siuvinėjimui skirtos kanvos gabaliuką ir labai kruopščiai nupiešė būsimo paveikslėlio eskizą.
Tuomet, karoliukas po karoliuko, ėmė siuvinėti.
Pačiame darbo įkarštyje jį užklumpa Vitalija. Kas paėmė mano geruosius Delica biseriukus? Šypsena nedingsta nuo Audriaus veido. Siuvinėti- smagu :)
Ir štai- rezultatas.
Siuvinėtas paveiksliukas, kurio paskirtis kol kas dar neaiški. Tai gali tapti padėkliuku po kavos puodeliu... arba...
Arba gali būti įkomponuota į knygos viršelį. Istorija nutyli kam, Vitalijai ar Audriui pirmam į galvą atėjo mintis apie knygą. Ir ne šiaip knygą- bet kavos knygą.
Štai tokia buvo pradžia. Paveikslėlis, sėkmingai perskridęs Atlantą, jau pas mane. Knygos kūrimo procesas prasidėjo.
Laukite tęsinio.
2012 m. liepos 2 d., pirmadienis
Vasara- vestuvių metas...
... o vestuvėms reikia knygos, kad svečiai galėtų palinkėjimus surašyti. Ši knyga atliks ir albumo rolę. Bus galima įklijuoti nuotraukas iš vestuvių šventės, nes padarytos vadinamosios kompensacijos nuotraukų storiui.
Knygos matmenys 25 x 25 cm. Kietviršius apklijavau dramblio kaulo spalvos audiniu (derinta prie nuotakos suknelės spalvos). Viršutiniame kietviršyje- organzos drapiruotė ir biseriu siuvinėta dekoracija iš dviejų susipynusių širdučių. Galimi variantai:
paprastasis- kuklusis
ir romantiškasis
nes kaspinėliai lengvai nurišami. Long stitch įrišimas metalizuotu auksiniu siūlu. Viduje 48 kreminės spalvos pastelinio Tiziano popieriaus lapai, acid free, gramatūra 160.
Vidinė kietviršių pusė užklijuota dramblio kaulo spalvos popieriumi su reljefiniais lapelių motyvais. Įrašas su jaunavedžių vardais ir vestuvių data.
Linkiu, kad jų šventė būtų įsimintina ir labai džiaugiuosi galėjusi šiuo kukliu kūriniu prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo. O knyga jau rengiasi į kelionę...
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".
Knygos matmenys 25 x 25 cm. Kietviršius apklijavau dramblio kaulo spalvos audiniu (derinta prie nuotakos suknelės spalvos). Viršutiniame kietviršyje- organzos drapiruotė ir biseriu siuvinėta dekoracija iš dviejų susipynusių širdučių. Galimi variantai:
paprastasis- kuklusis
ir romantiškasis
nes kaspinėliai lengvai nurišami. Long stitch įrišimas metalizuotu auksiniu siūlu. Viduje 48 kreminės spalvos pastelinio Tiziano popieriaus lapai, acid free, gramatūra 160.
Vidinė kietviršių pusė užklijuota dramblio kaulo spalvos popieriumi su reljefiniais lapelių motyvais. Įrašas su jaunavedžių vardais ir vestuvių data.
Linkiu, kad jų šventė būtų įsimintina ir labai džiaugiuosi galėjusi šiuo kukliu kūriniu prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo. O knyga jau rengiasi į kelionę...
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".
2012 m. liepos 1 d., sekmadienis
Dovanų mainai. Departure
Visai smagus dalykas tie rankų darbo dovanėlių mainai. Iš pradžių lauki, spėlioji kam gi teks dovanėlę ruošti. Malonus jaudulys. Vėliau- sprendi galvosūkį ką čia tokio sukūrus, kad gavėjui tiktų bei patiktų. O dar turėtų būti kažkoks asmeniškas "kabliukas".
Man labai pasisekė. Kodėl? Ogi todėl, kad manosios mainų porininkės laiškutyje buvo užuomina "karoliukus varstau, o žguto nerti dar nesiryžtu". Aha, tai dovanosiu žgutą, idant jis pasitarnautų kaip mokomoji priemonė kremtant šios "virvelės" nėrimo pradžiamokslį. Kitaip sakant, dovana su užduotim- išmokti nerti žgutą.
Baltai- raudonas žgutas labai panašus į musmirę (oi, koks neromantiškas papuošalo pavadinimas) buvo derintas prie mano porininkės garderobo.
Kad raudonos spalvos nepasirodytų per mažai, dar pasiuvau pirkinių krepšelį iš raudono lininio audinio. Krepšiukas gana talpus, dekoruotas aplikacijomis ir tekstiliniais dažais.
Ta proga norėčiau visus paraginti atsisakyti plastikinių maišelių ir juos keisti į daugkartinio naudojimo ir tikrai tvirtus (išbandyta) medžiaginius. Ir ne bet kokius, ne "maksiminius klonus", o vienetinius ar netgi vardinius.
Šis krepšiukas būtent toks, nes jame yra užrašas GėLyTė, o tai dabartinės jo šeimininkės nikas.
Man labai pasisekė. Kodėl? Ogi todėl, kad manosios mainų porininkės laiškutyje buvo užuomina "karoliukus varstau, o žguto nerti dar nesiryžtu". Aha, tai dovanosiu žgutą, idant jis pasitarnautų kaip mokomoji priemonė kremtant šios "virvelės" nėrimo pradžiamokslį. Kitaip sakant, dovana su užduotim- išmokti nerti žgutą.
Baltai- raudonas žgutas labai panašus į musmirę (oi, koks neromantiškas papuošalo pavadinimas) buvo derintas prie mano porininkės garderobo.
Kad raudonos spalvos nepasirodytų per mažai, dar pasiuvau pirkinių krepšelį iš raudono lininio audinio. Krepšiukas gana talpus, dekoruotas aplikacijomis ir tekstiliniais dažais.
Ta proga norėčiau visus paraginti atsisakyti plastikinių maišelių ir juos keisti į daugkartinio naudojimo ir tikrai tvirtus (išbandyta) medžiaginius. Ir ne bet kokius, ne "maksiminius klonus", o vienetinius ar netgi vardinius.
Šis krepšiukas būtent toks, nes jame yra užrašas GėLyTė, o tai dabartinės jo šeimininkės nikas.
Turiu žinių, kad dovana sėkmingai nukeliavo ir naudojama pagal tiesioginę paskirtį:)
Dabar jau aš laukiu paštininko skambučio į duris. Įtariu, kad bus kažkas megzta/nerta/švelnu...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)