2014 m. kovo 9 d., sekmadienis

darbas žmogų puošia

Posakis gerai žinomas nuo mokyklos laikų. Jo dvasia buvome auklėjami, o kai medis lenkiamas dar jaunas, palinksta ir jau nebeatsitiesia- lieka persuktas kaip tas bonsas. Tada atsiranda kitas posakis "iš darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas". Suprask, kad nori kur teisybė... Bet pastarąją savaitę tenka labai apriboti puošimosi (suprask, darbo) tempus, nes dirbti gali tik dešinė ranka ir dar kairės rankos pora pirštų bei alkūnė. Kai reikia ką nors prispausti, prilaikyti padeda ir dantys... ale visai nejuokinga.
Tai laikina. Bet situacija kai nori, ką ten nori- būtinai reikia dirbti, o negali, veda į pasiutimą. Užtat turiu daug laiko apmąstymams. Kad ir tokia tema: kodėl nemaža dalis žmonių knygų įrišimą įsivaizduoja maždaug taip- kambario vidury stovi agregatas/staklės/kombainas :), vienam gale į jį sumeti popierius, audinius/odas, dar klijų šliūkšteli... kitam gale po keliolikos minučių išlenda gatava knyga :)
Knygos kol kas kantriai laukia. Kaip laukia naujutėlaitis peilis odai ploninti ir lentutės petelių kalimui.
O kol kas, dirbdama su pusantros rankos, įveikiau kelis CD dėklus ir dar vieną nedidukę dėželę.
Ji dar baiginėja džiūti, o dėklai nagi visai neblogai gavosi :)
Bet dėl šventos ramybės gal derėtų apdrausti rankas. Kaži ar egzistuoja draudimas tik kuriai nors kūno daliai? :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą