Tokio tipo dėžutę sudaro net 3 dėžutės: viena pagrindinė, mažesnė ir visai maža. Kai jos susideda krūvon, virsta dėžute su vieta nuotraukoms ir guoliu USB. Taigi jau aišku, jog darbo nemažai ir tai gali būti atsakymas į retorinį klausimą "o kooooooodėl taip braaaaaangu?"
Bet dar svarbesnis šioje istorijoje Pono Vieno Milimetro vaidmuo. Pagrindinis.
Kai partija pačių mažiausių dėžučių jau buvo padaryta, jungiant jas su didesnėmis išaiškėja, jog trūksta 1 milimetro. Visa partija keliauja pečiun ir mažosios dėžutės daromos naujai. Aišku, prieš tai kelis kart permatavus ir perskaičiavus.
Kai atrodo jau galima būtų atsipūsti su palengvėjimu, kartonažo dievai vėl nusprendžia pasijuokti. Visą konstrukcją dedant į pagrindinę dėžę paaiškėja, kad yra 1 milimetru per daug. Per aukštai.
Tenka kažkokiu būdu atsikratyti to nelemto milimetro.
Pasirodo, apskaičiavimai, kuriuos naudojau buvo taikyti dėžei su kiek kitokiu dangtelio montavimu. O šiam atvejui reikia 1mm žemesnės detalės...
Dabar galutinai įsitikinau, kad posakio "devynis kartus atmatuok, dešimtą pjauk" autorystė priklauso kartonažo meistrams bei knygrišiams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą