2012 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis

Nacionaliniai grybavimo ypatumai

Gal kam kilo klausimas, kodėl šiek tiek apleidau tinklaraštį? Ogi prasidėjo didžioji grybautė! Rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pradžioje pats didžiausias darbymetis miškuose. Perfrazuojant patarlę "kiek grybautoją nešerk, jis visvien į mišką žiūri".
Visus žmones galima skirstyti į negrybautojus ir grybautojus. Pastarieji būna grybaujantys dėl grybų ir grybaujantys dėl grybavimo. Tai jau priklausomybė, laimei nekelianti pavojaus nei aplinkiniams, nei pačiam grybautojui, neturinti jokio neigiamo poveikio sveikatai. Atvirkščiai- grynas oras, intensyvus žingsniavimas, įvairiausi pasilankstymai, pritūpimai, laipiojimai, o kartais net ir šuoliai- visas kompleksas sveikatai stiprinti.
Grybautojai- maniakai seka orų prognozes, Mėnulio fazes ir kitų grybautojų judėjimą. Ypač "užveda" per TV išgirsta žinia, kad "Dzūkijos miškuose pasirodė pirmieji baravykai", o jei dar kokio rudakepurio atvaizdas parodomas... prapultis... grybautojams ateina didžiojo nerimo dienos. Visi kiti darbai atidedami "geresniems laikams". Nes dabar- grybaujam. Ir būtinai reikia rasti daugiau baravykų, nei rado kaimynas :)
Šiandien taigi grybavau... ir rytoj grybausiu, ir poryt... Nes baravykai dygsta. Tiesa, dar ne taip gausiai kaip norėtųsi, bet kas ieško, tas randa. Galų gale, ne grybų kiekis svarbu, o pats procesas. Taip taip, aš esu iš tų, kurie grybauja dėl grybavimo.


1 komentaras: