Pelėsiais ir kerpėm apaugęs storai tinklaraštis miega, kad jį kur galai...
Po itin ilgos pertraukos nė nežinau iš kurio šono tinklaraštį pradėt judinti. Bandysiu po truputį, iš eilės.
Žinia, vasara- didysis darbymetis. Ne visiems darbams lemta įsiamžinti virtualioje erdvėje, ne visi to ir verti tikriausiai. Darbas vijo darbą, kilo dulkių debesys ir taškėsi klijai. Vestuves keitė krikštynos, fotografams vis pritrūkdavo pakuočių.
Galop atėjo išsvajotos atostogos... Italija... Toskana... Poilsis ir visiškas užsimiršimas kai nežinai net kuri savaitės diena išaušta.
Deja deja... grįžus nuotaiką aptemdė netikėta kompiuterio mirtis. Ir jau tokia mirtis, kad ją kur galas, kad maža nepasirodė.
Vėl susijaukė visi planai ir galvoje diena iš dienos dūzgė viena mintis- kaip susirinkti po visus kampus išsibarsčiusią informaciją ir kaip nepavesti nė vieno užsakovo. Atrodo, pavyko.
Nuotraukų archyvas išgelbėtas, visi žadėtieji darbai padaryti, metas būtų atsipūsti... Kur tau! Gi Kalėdos artėja! Nors visais būdais stengiuosi nepasiduoti visuotinei sumaiščiai, vis vien tai atviruką, tai kokią mini dovanėlę sulipinti tenka.
Taip ir šuoliuoja dienos. Dabar svarbiausia užduotis- iki Naujųjų sutvarkyti tinklaraštį.
Iššūkis- kasdien po įrašą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą