2018 m. birželio 8 d., penktadienis

senų darbų naujos interpretacijos

Anądien susimąsčiau, kad kūrybos pradžioje buvo tam tikra prasme lengviau. Todėl, kad kiekvienas darbas buvo vis kitoks, įgyvendinamos vis naujos idėjos, kurių , laimei, nepritrūkdavo. Bet kaip bebūtų keista, praėjus keletui metų tenka kopijuoti pačiai save.
Ne dėl to, kad minčių stygius. Darbų nuotraukoms pasklidus virtualioje erdvėje, nuolat sulaukiu pageidavimų "padaryti va taip kaip ta knyga/ albumas/dėžutė..."
Kartojimo rekordus muša knyga su jaunavedžiais ant dviračio. Jau buvo kilusi mintis, tą nuotrauką visai išnaikinti :) Dviračių pripiešta tiek ir tiek, motyvas įgriso iki gyvo kaulo ir, nupaišiusi paskutinį dviratį, daviau žodį- daugiau niekada. Stop. Nebent vienaip ar kitaip interpretuota dviračio tema.
Ir štai- viena tokia interpretacija. Dekorą pasufleravo labai gražus popierius, naudotas kietviršių vidinėje pusėje. Gabalėlis jo atsirado ir ant viršelio.

Antroji knyga dekoruota tapytu augaliniu motyvu. Čia tiek erdvės, tiek gali būti įvairovės, kad visko niekada neišsemsi. Be galo man patinka gėlių tapymas, tai pati geriausia meditacijos forma.
Anksčiau įrištos knygos antras dublis. Ir visiškai skirtingas. Copy- paste, deja neišeina, teptukas nuklysta į lankas, nors tu ką :)


karamelinė meška

Antras dublis albumo su meškučiu. Kopijuoju pati save :)
Skirtumas tas, kad meškučio kūnas "aprengtas" karamelės spalvos taškuota medvilne. Ir pagrindui naudotas kitos spalvos audinys. 

2018 m. birželio 4 d., pirmadienis

boružės albumas

Boružėlė septyntaškė panaši į mažą braškę...
Albumas nemažas 30x 30cm, 30 lapų ir kalkinio popieriais tarplapiai. Pagrindinis akcentas- tapyta boružė.

2018 m. birželio 3 d., sekmadienis

apie Lapę

Gyveno kartą Lapė Kuri Labai Mėgo Piešti. Žinojo Lapė, kad visi piešėjai dailininkais vadinasi. Ir nutarė rudoji- būsiu dailininkė.
Nuo ko pradėti? Ar užtenka vien noro ir gebėjimo piešti? Su tokiais tat klausimais Lapė nurisnojo pas protingiausią miško gyventoją Pelėdą. Pastaroji garsėjo kaip stiliaus guru ir vadino save įvaizdžio konsultante.
-Dailininke? Nori būti tikra dailininke? Mieloji, įvaizdis, svarbiausia įvaizdis. Įvaizdis yra viskas. Taigi, pradėsime nuo išorės, - suūbavo Pelėda, skrynioje surado ilgutėlį šaliką ir apsuko juo Lapės kaklą.
Lapė nervingai pasimuistė.
-Ramiai ramiai. Žinau, ką daranti,- kiek įsižeidusi purkštelėjo Pelėda. - Kai aš gyvenau Monmartre, patikėk, dailininkų mačiau tiek, kad visų plunksnų neužtektų jiems suskaičiuoti. Ir visi nešiojo būtent tokius šalikus. Dar beretes. Bet tau beretė netiks- ausys per didelės.
Apsipratusi su naujuoju įvaizdžiu Lapė stojo prie molberto.
Nutarusi, kad pirmasis paveikslas turi būti autoportretas (kiekvienas rimtas dailininkas būtiniausiai turi nutapyti autoportretą) Lapė ėmė švaistytis teptukais, taškytis dažais.
Pirmasis Lapės kūrinys "Autoportretas su šaliku" pateko man į rankas ir buvo panaudotas albumo viršelyje.
Jei turėjote kantrybės skaityti, ačiū. Kartu su tokia istorija krikšto rinkinys keliaus pas Beną, irgi mėgstantį piešti.
P.S. Molinė saga iš "Molio Sesės". Užsukę ten, rasite daug įvairiausių autorinės keramikos kūrinių.





2018 m. gegužės 28 d., pirmadienis

plaukiam į Nidą!

Marinistinio stiliaus albumas su dėžute. Aukso spalva tviskantys inicialai kortelėje su žaviais mediniais vinukais. Dryžuoto audinio detalė, grosgrain juostelė su laivelių ir inkarų motyvu... Tai plaukiam į Nidą?



2018 m. gegužės 25 d., penktadienis

pasitaškymai

Taškučiais margintas popierius- vienas iš mano mėgstamiausių. Kaip ir visos pastelinės ar "neaiškios" spalvos.
Taškuotukas panaudotas dovanų kuponų vokams
ir nuotraukų vokams.

dar kartą... dramblys

Krikštynų atributikos dekore antrą vietą po arkliuko tikriausiai užimtų dramblys :) Bent jau man dažnai išpuola įgyvendinti tokį pageidavimą- dekorui naudoti drambliuko motyvą. Drambliukas pučia muilo burbulus, neša gėles ar širdeles.
Ką gi, prašom. Krikštadėžė su albumu ir linkėjimų kortelėmis.