2014 m. kovo 29 d., šeštadienis

gėlynas

Vestuvių, kuriose vyraus gėlių motyvai, svečių knyga. Vis dar turiu nuostabiojo gobeleno :) Puiki medžiaga, raštai ir spalvos mainosi priklausomai nuo šviesos kritimo kampo. Ir fotografuojant daiktus su šia medžiaga kaskart gaunasi vis kitoks įspūdis.
Matmenys 30 x 30 cm, 30 storesnio balto popieriaus lapų. Bus galima ne tik palinkėjimus rašyti, bet ir nuotraukas klijuoti (yra kompensacijos). Priešlapiai sodriai rausvos spalvos pastelinio popieriaus.
Idėja ir dizainas "Margi amatai".

simple

Buvo toks prašymas- paprastai, be jokių pagražinimų ir dekoracijų. Tiesiog simple.
CD dėkliukai supakuoti į dėžutes. Naudojau kraft spalvos 300 g/m2 popierių.
Vieni dėkliukai dviems diskams
kiti- vienam diskui ir vizitinei kortelei
ir apsigyveno jie to paties popieriaus dėžutėse.

2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Atraižų naikinimo vajus. Pavasariniai atvirukai

Kad atraižas naikinti būtų smagiau, įsijungiau į akciją- atrakciją "Atvirukas tau" siuvinėtojų forume. Žinia, atvirukų gamyba nedaug padeda sumažinti popierių šūsnį, bet ir toks mažas žingsnis "naikinamąjame projekte" yra žingsnis į priekį. Jei dar pridėti tas atraižas, kurios nukeliauja šiukšliadėžėn... mat ne kiekvienas atvirukas susidėlioja iš karto.
Šio mėnesio tema buvo balta- žalia- geltona spalvos (panaudoti bent vieną iš jų) ir įkomponuoti juostelę. Sulipdžiau keletą kuklių atvirukų, vienas keliaus į žaidimą tad jo nerodysiu :)
Vis dar tvirtai laikausi pažado neįsigyti jokių papildomų priemonių atvirukų gamybai. Nors ką čia slėpti, pasidairau į visokius skylamušius... Gerai, kad finansinė tų daiktų išraiška veikia  drausminančiai :)

2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

Pandoros skrynutės


Skubu nuraminti skaitytoją, jog bus kalbama ne apie tą Pandoros skrynią, iš kurios visos pasaulio blogybės išbiro... Šiose dėžutėse gyvens Pandora karoliukai. Daug karoliukų. Todėl ir skyrelių nemažai.  O jau tie skyreliai tai buvo toooks kantrybės atsparumo testas, kad ohoho.
Atrodo testą išlaikiau ir kuriam laikui ramu- žinau, kad artimiausiu metu darbuosiuosi su paprastomis dėželėmis, o vėliau gal ir vėl kokią sudėtingesnę sumeistrausiu.
Pirmiausia atsirado ši, gobeleno viršumi pasipuošusi.
Žaliasis lininis audinys labai lengvai pasidavė klijavimui, tačiau skyrelių gausa privertė prie vidaus apdailos užtrukti gerokai  ilgiau nei planuota.
Antroji dėžė su personalizacija, inicialai išsiuvinėti. Viduje tiek pat skyrelių kaip ir pirmojoje dėžutėje.
Abi dėžutės užsegamos magnetukais. Idėja ir dizainas "Margi amatai".

2014 m. kovo 18 d., antradienis

laukiam pavasario...

... nes kovo 16 prasidėjo žiema... sniegas pabiro it iš kiauro maišo, siautė pūga ir pavasaris  nutolo... Medy kybojusią lesyklą  prisiminę paukščiai pareikalavo maisto.  Vis ketinau ją nukabinti, nes kuris laikas niekas nebesilankė. Tai gerai, kad taip ir neprisiruošiau, nes dabar vėl būriai sparnuočių sukasi.
Tokią baltą žiemišką dieną pagaliau užbaigiau albumą pavasariškai- vasariškais motyvais.
Albumo matmenys 30 x43cm, 30 storo gelsvo popieriaus lapų, yra kalkinio popieriaus tarplapiai.
Kietviršiai apklijuoti lininiu audiniu, rankomis ištapytos stilizuotos gėlės.
Surišta atlasine juostele.
Idėja ir dizainas "Margi amatai".

2014 m. kovo 9 d., sekmadienis

pelėdžiokas

Šios rūšies pelėdžiokai jau tupėjo ant panašios paskirties dėželių. Atskrido dar vienas, kiek kitokio atspalvio plunksnomis pasidabinęs... neišvaikysi gi... tegu gyvena :)
Dėžutė Elijuko krikšto mamytei. Tilps daug 10 x 15 cm formato nuotraukų.

darbas žmogų puošia

Posakis gerai žinomas nuo mokyklos laikų. Jo dvasia buvome auklėjami, o kai medis lenkiamas dar jaunas, palinksta ir jau nebeatsitiesia- lieka persuktas kaip tas bonsas. Tada atsiranda kitas posakis "iš darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas". Suprask, kad nori kur teisybė... Bet pastarąją savaitę tenka labai apriboti puošimosi (suprask, darbo) tempus, nes dirbti gali tik dešinė ranka ir dar kairės rankos pora pirštų bei alkūnė. Kai reikia ką nors prispausti, prilaikyti padeda ir dantys... ale visai nejuokinga.
Tai laikina. Bet situacija kai nori, ką ten nori- būtinai reikia dirbti, o negali, veda į pasiutimą. Užtat turiu daug laiko apmąstymams. Kad ir tokia tema: kodėl nemaža dalis žmonių knygų įrišimą įsivaizduoja maždaug taip- kambario vidury stovi agregatas/staklės/kombainas :), vienam gale į jį sumeti popierius, audinius/odas, dar klijų šliūkšteli... kitam gale po keliolikos minučių išlenda gatava knyga :)
Knygos kol kas kantriai laukia. Kaip laukia naujutėlaitis peilis odai ploninti ir lentutės petelių kalimui.
O kol kas, dirbdama su pusantros rankos, įveikiau kelis CD dėklus ir dar vieną nedidukę dėželę.
Ji dar baiginėja džiūti, o dėklai nagi visai neblogai gavosi :)
Bet dėl šventos ramybės gal derėtų apdrausti rankas. Kaži ar egzistuoja draudimas tik kuriai nors kūno daliai? :D