2017 m. gruodžio 16 d., šeštadienis

pasveikinkim vieni kitus...

Ranka užrašyti atvirukai nors ir sunkiai konkuruoja su virtualiais sveikinimais, tačiau Kalėdos yra ta proga, kada išties norisi rašyti (ir gauti) popierinius atvirukus. Su ranka rašytu sveikinimu. Ir nesvarbu, kad raidės gal ne visos vienodu kampu bus pasvirę. Svarbiausia nuoširdumas. Tokiame atviruke jis dvigubinasi, nes ir pats atvirukas rankų darbo.
Šioms Kalėdoms atvirukų padariau visą kalną.
Marmurinio popieriaus



su gražiuoju namelių motyvu


odos imitacijos popieriaus
eglučių ir snaigių iškirstukais dekoruotų


puoštų auksavimu.


2017 m. gruodžio 15 d., penktadienis

kas į didelius darbus netilpo

Mažieji darbeliai atsirado iš poreikio naikinti popieriaus ir kartono atraižas. Iš poreikio kartkartėmis atsipūsti nuo užsakomųjų darbų. Iš noro vos vos prisiliesti prie to, kas vadinama skrebinimu. Čia vėl prisimenu, jog esu prisižadėjus skrebinimu neužsiimti, bet kai lentynose kažkokiu mistiniu būdu kaupiasi skrebo priemonės, imu ir nusidedu :)
Ai tuščia jų, tų pažadų, mažieji darbeliai- mini albumai, užrašinės, atvirukai šį rudenį pasipylė kaip iš gausybės rago.
Gražūs paveiksliukai papuošė albumus skirtus kelionių nuotraukoms.

Gorjuss mergaičių paveikslėliai puikiai tiko užrašinėms. Jos su spynelėmis- užsirakina, kad paslaptys nepabėgtų.

prisimenant Toskaną

Būna tokių darbų, kurie  buksuoja buksuoja, niekaip nepasiduoda nei rankoms nei mintims. Atrodo aišku kaip du kart du ką ir kaip reikia daryti. O nejuda iš vietos nors tu ką. Reikia kažkokios mažytės smulkmenos, impulso, kuris išjudintų mąstymą ir parodytų kelią.
Tokia dalia ištiko ir šį darbą. Albumas su dėže. Regis nieko sudėtingo, tiek jų  yra padaryta. Bet pradžios vis nebuvo. Abejojau dėl spalvų, dėl viršelio, dėl visko. Su ta abejone iškeliavau atostogauti.
Pasakiški Toskanos vaizdai, gardus maistas ir geras vynas mintis apie būsimą darbą išsklaidė akimoju. Bet kai Florencijoje pravėriau mažytės kaip kišenė Il Papiro parduotuvėlės duris ir išvydau marmurinį popierių vėduoklių raštais margintą, viskas stojo į savo vietas. Supratau, kad  radau tai, ko reikia, paaiškėjo spalvų pasirinkimas.
Dar neišblėsus atostogų įspūdžiams radosi ir albumas, ir jo dėžė.
Pasirodo reikėjo nusitrenkti į tokią tolybę idant pagaučiau tą mažą smulkmenėlę...





kuo pavirsta kartono kvadratukai

Greitai bus pusmetis kai gyvenu be televizoriaus. Pirmą savaitę tarsi kažko trūko, antrą- trūkumo jausmas ėmė silpti, o dabar net pamiršau, jog kažkada kampe stūksojo kalbanti dėžė. Jos vietą dabar garbingai užima giljotina. Puiki pagalbininkė knygrišystės ir kartonažo darbuose.
Kartono pjaustymas CD ir USB dėklų viršeliams anksčiau buvęs nuobodžiu ir varginančiu dabar patapo smagiu užsiėmimu. Pykšt pokšt- ir jau krūva kvadratukų yra
o tuos kvadratukus aprengus įvairiaspalviais audiniais, dar kiek padekoravus, gaunasi smagūs "nameliai" laikmenoms.





2017 m. gruodžio 14 d., ketvirtadienis

trys albumai į vienus namus iškeliavę

Nedažnai nutinka, jog keletą daiktų tenka gaminti sykiu ir jie keliauja į vienus namus. Tokiu atveju turėtų būti ir bendra stilistika, ir spalvos negali pjautis tarpusavyje, ir dekoras panašus.
Šie albumai skirti vienos šeimos nariams. Kadangi namų interjere vyrauja pastelinės spalvos, daug pilkos, žalsvos ir albumams parinkau neutralią lino spalvą tik skirtingas audinio faktūras bei raštus. Dekoras- vintage stiliaus piešinėliai, o kaip skirties ženklas kam koks albumas priklauso per nugarėlę einanti juostelė. Visų trijų juostelių spalvos skiriasi.
Populiarusis long stitch įrišimas, kad lapai gerai vartytųsi ir kokybiškas jų popierius. Vieno albumo lapai pilki, o mergaičių albumams parinkau švelnios kreminės spalvos popierių.




2017 m. gruodžio 13 d., trečiadienis

pabiro sagutės

Mielas krikšto rinkinys dekoruotas sagutėmis. Ištapytas meškinas bando tas sagas suskaičiuoti :)
Albumas ir talpi krikštadėžė apklijuoti lininiu audiniu, dėžė surišta atlasiniu kaspinu.



vasaros darbymetis, atostogos ir kompiuterio mirtis

Pelėsiais ir kerpėm apaugęs storai tinklaraštis miega, kad jį kur galai...
Po itin ilgos pertraukos nė nežinau iš kurio šono tinklaraštį pradėt judinti. Bandysiu po truputį, iš eilės.
Žinia, vasara- didysis darbymetis. Ne visiems darbams lemta įsiamžinti virtualioje erdvėje, ne visi to ir verti tikriausiai. Darbas vijo darbą, kilo dulkių debesys ir taškėsi klijai. Vestuves keitė krikštynos, fotografams vis pritrūkdavo pakuočių.


Galop atėjo išsvajotos atostogos... Italija... Toskana... Poilsis ir visiškas užsimiršimas kai nežinai net kuri savaitės diena išaušta.
Deja deja... grįžus nuotaiką aptemdė netikėta kompiuterio mirtis. Ir jau tokia mirtis, kad ją kur galas, kad maža nepasirodė.
Vėl susijaukė visi planai ir galvoje diena iš dienos dūzgė viena mintis- kaip susirinkti po visus kampus išsibarsčiusią informaciją ir kaip nepavesti nė vieno užsakovo. Atrodo, pavyko.
Nuotraukų archyvas išgelbėtas, visi žadėtieji darbai padaryti, metas būtų atsipūsti... Kur tau! Gi Kalėdos artėja! Nors visais būdais stengiuosi nepasiduoti visuotinei sumaiščiai, vis vien tai atviruką, tai kokią mini dovanėlę sulipinti tenka.
Taip ir šuoliuoja dienos. Dabar svarbiausia užduotis- iki Naujųjų sutvarkyti tinklaraštį.
Iššūkis- kasdien po įrašą.

2017 m. rugpjūčio 4 d., penktadienis

2017 m. rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis

mažmožių diena

CD negali "išeiti iš mados", nes gaminti jiems pakuotes labai smagu.
Štai "virveliniai"
štai gyvulėlių "ūkis"
rūke paskendusi "lietaus pieva"
drugiai ir ornamentai
"pudra ir nėriniai"

2017 m. rugpjūčio 2 d., trečiadienis

mikė pūkuotukas

Vakar vakare Knysliukas svečiavosi pas Triušiuką ir ten jam padovanojo du gražius balionėlius - mėlyną ir žalią.
Knysliukas:- Kuris tau labiau patinka?
Pūkuotukas:- Štai kas. Kai tu eini medaus, svarbu, kad bitės tavęs nepastebėtu.
Knysliukas:- uhm
Pūkuotukas:- Jeigu, balionas žalias, jos gali pagalvoti, kad tai lapas ir nepastebės jo.
Knysliukas:- aha
Pūkuotukas:- O jeigu balionas mėlynas, jos pamanys, kad tai dangaus mėlynė ir vėl nieko nepastebės. Supratai?
Knysliukas:- Kaip tu manai, jos nepastebės po balionu tavęs?
Pūkuotukas:- Gal pastebės, gal ir ne. O! Aš apsimesiu, kad esu mažas debesėlis. Tada jos nesusigaudys.
Knysliukas- Aha. Tada tau geriau pasiimti mėlynąjį.
Mikė Pūkuotukas, pasiėmęs mėlynąjį balionėlį, keliaus į Mato krikštynas.

2017 m. liepos 22 d., šeštadienis

po medžiu

Jauki šeimos knyga arba kas nutinka, kai Lietuva sutinka Australiją. Nutinka tai, kad šis faktas turi vienaip ar kitaip atsispindėti knygos dizaine. Pirma mintis buvo- žemėlapių motyvais margintas popierius. Pasirodo rasti tokį- misija neįmanoma.
Užtat čia labai pritiko marmurinis popierius, parsigabentas iš Venecijos. Įrišant šią knygą mintyse dėliojau, iš kur suplaukė visos knygai reikalingos medžiagos. Taigi, žiūrim: marmurinis popierius- Italija, lapų popierius- Vokietija, Prancūzija, audinys- Baltarusiją, nežinau iš kur kartonas, o įrišimas_ Lietuva. Knyga gyvens Australijoje. Štai kokia plati geografija.