Užderėjo tai užderėjo. Vienu metu kaip iš gausybės rago pasipylė didelių albumų įrišimai. Tiesą sakant, ne itin mėgstu tokio masto darbus. Jau geriau du mažesni albumai nei vienas milžinas. Bet jei taip išpuolė, niekur nedingsi :)
Supjaustyti keli kilogramai popieriaus. O dar kalkinio popieriaus tarplapiai!
Išbadytos 1632 skylutės!
O tada prasidėjo meditacija su adata ir siūlu... Kad jau viską skaičiavau, tai ir siuvimui skirtą laiką fiksuot sumaniau. Pirmam albumui susiūti sugaišau 3 valandas, paskutiniam kiek trumpiau, mat keliais lapais mažiau jame buvo. Žodžiu, nei daug nei mažai, 4 albumų siuvimas užtruko 12 valandų.
Šit koks grožis! Ir viskas bus paslėpta nuo žiūrovo akių. Užtat regėsis, kad albumo atsiradimas yra toks maloniai lengvas procesas, pykšt pokšt ir viskas.
Nugarėlės klijavimas, kraftpopieriaus ir audinio sluoksniavimas, kaptalai... Šįkart jie iš audinio, paprastasis variantas. Albumo nugarėlė tampa glotni, pasislepia siūlai ir mazgai, kurie siuvant tokį milžiną, neišvengiami.
Tokie tie knygų slėpiniai.
Dažnai pagaunu save galvojant, ar reikia viešinti tą procesą, gal tegu lieka tie dalykai paslėpti nuo stebėtojų akių. Gal knygos užsakovas temato tik fasadinę daikto pusę- gražų viršelį, gerai besivartančius lapus. o vidinės struktūros subtilybės telieka žinomos siauram tuom užsiimančių ratui?
Bet gi ne. Manding kaip tik pravartu parodyti tai, kas nematoma, o kartais net neįsivaizduojama. Kad yra milžiniškas skirtumas tarp albumo, suveržto varžtais, ir albumo, kurio kiekvienas lapas siūtas.
Abu jie pristatomi kaip rankų darbo. Tik labai skirtingos to darbo apimtys.
Tai ir yra atsakymas į klausimą "o kodėl taip brangu?"
