knygos ir siuvinėjimas

Myliu klientus, kurie neskuba. Nestovi už nugaros ir neragina. Nes žinia- skubos darbą velnias ant uodegos nuneša. Ne kartą tuo įsitikinau.
O kur gi nuskubėsi, jei knygos viršeliai turi būti siuvinėti? Teisybės dėlei reikia prisipažinti, kad pati ir įtikinau būsimą knygos savininkę siuvinėto viršelio būtinumu. Nes mano mokytojos ir įkvėpėjos Rūtos žodžiai "siuvinėjimas 100 kartų vertingiau už piešinius, reikia siuvinėtų knygų viršelių, labai reikia" matyt nepraslydo pro ausis, nes kartas nuo karto atidarau siuvinėjimo reikmenų dėžutę.
Dar vieną atradimą padariau siuvinėdama šį augalų vainiką. Prisiekę siuvinėtojos tikriausiai kvatotųsi matydamos, kad iki šiol visus raštus ant audinio perkeldavau per kalkę. Ji bjaurybė turi polinkį nusitrinti, nubyrėti ir dažnai nutikdavo taip, kad smulkių detalių vietas tekdavo siuvinėti aklai.
Betgi dabar išgudrėjau :) Įsigijau specialų pieštuką, kuris palieka aiškų ir tikslų brėžį, o išnyksta tiesiog akimirksniu sudrėkinus siuvinį vandeniu.
Rudens darbas ir rudeniškos spalvos. Priešlapiuose taip pat marmurinis popierius.

kaip marmuruotas popierius man galvą apsuko

Marmuruotas (o gal marmurinis) popierius atrodė stebuklų stebuklas. Juolab, kad jokioje parduotuvėje jo nenusipirksi, nebent iš užsienių siųstis. Tačiau šį žingsnį žengti buvo nedrąsu dėl visai nedraugiškos popieriaus kainos, o ir pirkti nematant gyvai tolygu katės maiše pirkimui. Todėl tik grožėjausi jo raštais ir ilgesingai dūsavau rymodama prie kompiuterio.
Situacija pasikeitė susipažinus su talentinga šios technikos meistre Aušra. Akys apraibo išvydus įvairiausiais raštais margintus popieriaus lakštus. O ir tie raštai ne šiaip sau, jie turi istorines tradicijas ir pavadinimus. "Tigro akys", "Anatolijos skaros"...
Parsinešusi pirmuosius popierius dar kurį laiką net nedrįsau jų pjaustyti. Vis iškeldavau iš dėžės, pasigrožėdavau. Žinojau, kad šis popierius ras vietą tik didesnę išliekamąją vertę turinčiose knygose.
Ir kaip tam tyč atsirado keli užsakymai "Šeimos knygos".
Atėjo eilė marmuruotam popieriui.
Pirmasis "blynas"- albumas. Kietviršius apklijavau šilko siūlais siuvinėtu lininiu audiniu.

 Kitoje kietviršių pusėje- marmurinis popierius.

Šeimos knygas įrišau long stitch būdu. Marmurinį popierių naudojau viršelio dekorui - derinau reljefą ir popieriaus intarsiją. Be abejo, priešlapiai irgi marmurinio popieriaus.

Popieriaus atsargos vėl papildytos. Bus naujų darbų :)

mažmožių laikas

Kai galvoje ima trūkti idėjų. kai rankos nesitiesia prie stambių darbų, kai dar nesimiega, bet ir jėgų ne kas belikę...  ateina mažmožių laikas. CD ar USB dėklai, vokai, smulkmenėlės. Kaip meditacija. Monotoniškas kartono pjaustymas- geras vaistas. Apvalo galvą  nuo dienos šurmulio ir erzelio paliktų dulkių. Smagu žiūrėti kaip vis auga auga kartono kvadratėlių kaugė.
Tada- audinių eilė. Čekšt čekšt kalba žirklės... Menu mokykloje darbų mokytoja sakydavo " audinį kirpti reikia taip, kad žirklės kalbėtų", t.y. jos turi liestis su stalo paviršiumi. Iš ten ir tas garsas.
Klijų kvapas. Mėgstu jį.
Džiūstančių dirbinių eilės. Paskutiniai apglostymai prieš jiems iškeliaujant.
Geras tas mažmožių laikas. Tikrai.

Žvilgsnis atgal. Krikštynos

Linkėjimų knygos, nuotraukų albumai, krikštadėžės populiariausi daiktai. Pasteliniai ir spalvingi. Dekoruoti, puošti  siuvinėjimu ir ištapyti.

Žvilgsnis atgal. Vestuvės

Nuo kovo pabaigos- štilis tinklaraštyje. Bet darbai nesustojo. Tiksliau jų buvo tiek, kad tinklaraščiui tiesiog nelikdavo laiko. Jo trūkdavo miegui, poilsiui, pramogoms- viskam, kad gerina gyvenimo kokybę. Čia turiu draugiškai perspėti visus, sumaniusius "dirbti sau". Bus sunku. Ir net labai sunku. Neturėsite teisės sirgti, tingėti ir kt. Kai manęs klausia ką veikiu, kad taip katastrofiškai neturiu laiko, nė nežinau ką atsakyti. Veikiu. Lankstau, pjaustau, klijuoju, braižau, skaičiuoju,  piešiu... atsakinėju į nesibaigiančius emailus, sudarinėju darbų ir skubių darbų grafikus (kažkodėl pastarųjų virtinė būna ūūūū kokio ilgio).
Pakuoju, lakstau į paštą...
Kartais linksminuosi. Smagiai prunkščiu į saują radusi užklausą "gal galite padaryti knygą šeštadieniui?" Čia reikia patikslinti, kad užklausa atėjusi ketvirtadienio vakare. Įrodinėju, kad nei knyga per vakarą neįsiriša, nei dėžė nesusiklijuoja...
Tokie tad mano darbai.
O kadangi pavadinime buvo žodis "vestuvės" grįžkime prie jo. Daug vestuvių linkėjimų knygų įrišta šį sezona. Kelios iš jų nusipelnė tinklaraščio :)