knygelės šeimininkėms

Na sakykit jūs man, kokia gi šeimininkė be užrašinės- receptinės? Geriausi jau išbandyti receptai, naujienos laukiančios kada bus išbandytos, nugirstas iš draugių draugės dieviško skonio pyrago receptas, greituoju būdu ant popieriaus skiautės užrašyta, o šiais laikais jau ir spausdintuvu atspausdinta virtuvės magijos chemija...
Būtent šios receptinės skirtos, ne tik rašymui, o ir lapukų su užrašais klijavimui. Įrišimo būdas toks, kad yra pakankamai erdvės knygos viduje, tad suklijavus iš visų kerčių susirinktus lapuku su valgių receptais knyga neišsipūs. Dar viena gera ypatybė- knygos lengvai vartosi ir todėl itin patogu rašyti.

maža juoda dėžutė...

... nors iš tiesų šios dėžutės ne tokios jau ir mažos, jų matmenys 27x22x5 cm. Naujas modelis nuotraukų dėžučių šeimoje. Užsidaro ir užsisega magnetukais. Dėžučių "vinis" marmurinis popierius jų viduje.

mažos dovanos

Ar tai jau galima vadinti "skrebinimu" palikim spręsti šio reikalo žinovams. Nauju rūbu aprengiau paprastas parduotuvėje pirktas mini užrašines 13 x 9 cm dydžio, kiekvienai knygelei sumeistravau dėžutę. Belieka padėti dovanėles po eglute.

pasveikinkim vieni kitus...

Ranka užrašyti atvirukai nors ir sunkiai konkuruoja su virtualiais sveikinimais, tačiau Kalėdos yra ta proga, kada išties norisi rašyti (ir gauti) popierinius atvirukus. Su ranka rašytu sveikinimu. Ir nesvarbu, kad raidės gal ne visos vienodu kampu bus pasvirę. Svarbiausia nuoširdumas. Tokiame atviruke jis dvigubinasi, nes ir pats atvirukas rankų darbo.
Šioms Kalėdoms atvirukų padariau visą kalną.
Marmurinio popieriaus

su gražiuoju namelių motyvu

odos imitacijos popieriaus

eglučių ir snaigių iškirstukais dekoruotų

puoštų auksavimu.

kas į didelius darbus netilpo

Mažieji darbeliai atsirado iš poreikio naikinti popieriaus ir kartono atraižas. Iš poreikio kartkartėmis atsipūsti nuo užsakomųjų darbų. Iš noro vos vos prisiliesti prie to, kas vadinama skrebinimu. Čia vėl prisimenu, jog esu prisižadėjus skrebinimu neužsiimti, bet kai lentynose kažkokiu mistiniu būdu kaupiasi skrebo priemonės, imu ir nusidedu :)
Ai tuščia jų, tų pažadų, mažieji darbeliai- mini albumai, užrašinės, atvirukai šį rudenį pasipylė kaip iš gausybės rago.
Gražūs paveiksliukai papuošė albumus skirtus kelionių nuotraukoms.

Gorjuss mergaičių paveikslėliai puikiai tiko užrašinėms. Jos su spynelėmis- užsirakina, kad paslaptys nepabėgtų.

prisimenant Toskaną

Būna tokių darbų, kurie  buksuoja buksuoja, niekaip nepasiduoda nei rankoms nei mintims. Atrodo aišku kaip du kart du ką ir kaip reikia daryti. O nejuda iš vietos nors tu ką. Reikia kažkokios mažytės smulkmenos, impulso, kuris išjudintų mąstymą ir parodytų kelią.
Tokia dalia ištiko ir šį darbą. Albumas su dėže. Regis nieko sudėtingo, tiek jų  yra padaryta. Bet pradžios vis nebuvo. Abejojau dėl spalvų, dėl viršelio, dėl visko. Su ta abejone iškeliavau atostogauti.
Pasakiški Toskanos vaizdai, gardus maistas ir geras vynas mintis apie būsimą darbą išsklaidė akimoju. Bet kai Florencijoje pravėriau mažytės kaip kišenė Il Papiro parduotuvėlės duris ir išvydau marmurinį popierių vėduoklių raštais margintą, viskas stojo į savo vietas. Supratau, kad  radau tai, ko reikia, paaiškėjo spalvų pasirinkimas.
Dar neišblėsus atostogų įspūdžiams radosi ir albumas, ir jo dėžė.
Pasirodo reikėjo nusitrenkti į tokią tolybę idant pagaučiau tą mažą smulkmenėlę...

kuo pavirsta kartono kvadratukai

Greitai bus pusmetis kai gyvenu be televizoriaus. Pirmą savaitę tarsi kažko trūko, antrą- trūkumo jausmas ėmė silpti, o dabar net pamiršau, jog kažkada kampe stūksojo kalbanti dėžė. Jos vietą dabar garbingai užima giljotina. Puiki pagalbininkė knygrišystės ir kartonažo darbuose.
Kartono pjaustymas CD ir USB dėklų viršeliams anksčiau buvęs nuobodžiu ir varginančiu dabar patapo smagiu užsiėmimu. Pykšt pokšt- ir jau krūva kvadratukų yra

o tuos kvadratukus aprengus įvairiaspalviais audiniais, dar kiek padekoravus, gaunasi smagūs "nameliai" laikmenoms.