Rožės pražydėjimas tamsoj...

...tokį vardą daviau naujajai knygai. Ji labai ilgai keliavo į pasaulį, ko gera, tai ilgiausiai užtrukęs darbas. Kodėl? Tiesiog nebuvo nuotaikos. O kai jos nėra, prie knygų (ką ten prie knygų, prie bet kokių darbų) geriau nesiliesti, nes vistiek šnipštas gausis.
Taigi, žiūrim kas gavosi šį kartą :)
Užrašinė puikiai tinkanti dienoraščiui (ar kas nors dar rašo "popierinius" ar jau visi susikraustė į blog'us?)
Jei ne dienoraščiui tai šiaip protingoms ir prasmingoms mintims. Aš turiu tokiam tikslui skirtą užrašinę. Kiekviena perskaityta knyga man būna tiek vertinga, kiek joje randu minčių, kurios prašyte prašosi būti užsirašomos. Ir visai nesvarbu ar tai bus 10 sakinių, ar vienas  vienintelis.
Ta proga noriu pasidalint vienu įrašu iš Paulo Coelho knygos "Portobelo ragana".
Kas įsiteigė mintį, jog pralaimėjo, pralaimės visą gyvenimą. Kas nutarė, jog nebegalės elgtis kitaip, tas žus kaip rutinos auka. Kas nutarė priešintis permainoms, pavirs dulkėmis. Bus prakeikti tie, kurie patys nešoka ir trukdo šokti kitiems.
Grįžkime prie knygos.
Įrišimas siuvant ant įleistų ryšių, gilzė, odinis kaptalas. Kietviršiai apklijuoti natūralia oda ir drobe su išsiuvinėtu stilizuotų rožės krūmeliu.
80 balto popieriaus lapų, priešlapiai- pastelinio Murano popieriaus. Skirtukas iš to paties lininio audinio su žalvario spalvos detalėmis, stiklo ir kvarco karoliukais.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".