Dovanų mainai. Departure

Visai smagus dalykas tie rankų darbo dovanėlių mainai. Iš pradžių lauki, spėlioji kam gi teks dovanėlę ruošti. Malonus jaudulys. Vėliau- sprendi galvosūkį ką čia tokio sukūrus, kad gavėjui tiktų bei patiktų. O dar turėtų būti kažkoks asmeniškas "kabliukas".
Man labai pasisekė. Kodėl? Ogi todėl, kad manosios mainų porininkės laiškutyje buvo užuomina "karoliukus varstau, o žguto nerti dar nesiryžtu". Aha, tai dovanosiu žgutą, idant jis pasitarnautų kaip mokomoji priemonė kremtant šios "virvelės" nėrimo pradžiamokslį. Kitaip sakant, dovana su užduotim- išmokti nerti žgutą.
Baltai- raudonas žgutas labai panašus į musmirę (oi, koks neromantiškas papuošalo pavadinimas) buvo derintas prie mano porininkės garderobo.

Kad raudonos spalvos nepasirodytų per mažai, dar pasiuvau  pirkinių krepšelį iš raudono lininio audinio. Krepšiukas gana talpus, dekoruotas aplikacijomis ir tekstiliniais dažais.

Ta proga norėčiau visus paraginti atsisakyti plastikinių maišelių ir juos keisti į daugkartinio naudojimo ir tikrai tvirtus (išbandyta) medžiaginius. Ir ne bet kokius, ne "maksiminius klonus", o vienetinius ar netgi vardinius.
Šis krepšiukas būtent toks, nes jame yra užrašas GėLyTė, o tai  dabartinės jo šeimininkės nikas.

Turiu žinių, kad dovana sėkmingai nukeliavo ir naudojama pagal tiesioginę paskirtį:)

Dabar jau aš laukiu paštininko skambučio į duris. Įtariu, kad bus kažkas megzta/nerta/švelnu...