Jei būtų mano valia, lapkričio antrą pusę ir gruodžio pradžią išbraukčiau iš kalendoriaus. Visam laikui. Nes šiuo laikotarpiu- tamsiu, šlapiu ir niūriu persekioja visokio plauko nesėkmės ir nemalonumai. Ne išimtis ir šie metai. Ką bekurtum-bedarytum, klaidos akis bado. Į šiukšles nukeliavo vienas albumas- jis neatitiko mano vizijos. Antras to paties albumo dublis buvo lydimas žioplų klaidų debesies, galop, užbaigtas ir paslėgtas po svoriais vis vien kelia nerimą. Ką rasiu, kai išimsiu?
Net tie veiksmai, kurie regis tiek kartų kartoti, kad net užmerktomis akimis galima būtų atlikti, dabar palydimi visos puokštės didesnių ar mažesnių nesusipratimų. Kas tai? Nuovargis? Rudeninė apatija? Nežinau...
Tad atidėjus į šoną visus "degančius" darbus ramiai ir palengva ėmiau meistrauti dėžutę. Šiaip sau. Tiesiog, kad nukreipčiau dėmesį nuo nervinančių dalykų. Tiesiog tam, kad atsikvėpčiau, o to atokvėpio rezultatu galėčiau pradžiuginti mielą žmogų.
Dėžutėje spalviškai suderėjo du lininiai audiniai- margaspalvis, seniai laukęs savo eilės ir sodrus violetinis.
Viduje- trys skyreliai. Dangtelis tvirtinasi magnetiniu užsegimu.
Darydama šį darbelį solidarizavausi su savo "mokinukėmis", gavusiomis užduotį sumeistrauti dėžutę su pertvarėlėmis. Mat portale
www.auksarankes.lt šiuo metu vyksta Auksarankių Akademija, o joje turiu kartonažo klasę. Bet apie tai jau kitame įraše :)
labai miela dėželė :)
AtsakytiPanaikintijei Tave paguos, tai ir man labai nesiseka... net keliom dėžutėm išpūtė dugnus (ir dėl to esu aklavietėje). daug "degančių" darbų, bet jie nevyksta...
belieka pravėdinti galvas ir ridenti senį besmegenį :)
sėkmės darbuose :)
Besmegenių ridenimas geras daiktas ir labai galvą gydantis. O nuo dėžučių "dugnų išpūtimo" ligos vaistai yra. Vaistas pirmasis- paisyti kartono krypties, ilgoji kraštinė turi eiti kartono kryptimi. Vaistas antrasis- stiprus, tikrai stiprus ir netrumpas paslėgimas suklijavus.
PanaikintiAčiū ačiū ačiū už šį gėrį! Tikrai tikrai negaliu atsidžiaugt, kad jis priklauso man!!!
AtsakytiPanaikinti