2014 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienis

Silva rerum

Silva rerum grįžta ir sparčiai populiarėja. Graži ir prasminga tradicija dokumentuoti šeimos istoriją. Teko įrišti ne vieną tam tikslui skirtą knygą, tačiau jos buvo gerokai sumodernintos, pritaikytos ir nuotraukoms klijuoti. Senovėje silvose buvo rašoma ir piešiama, fotografijos juk nebuvo.
Štai koks grožis.
Kai gavau dar vieną prašymą įrišti šeimos knygą ir paaiškėjo, kad ji bus skirta tik rašymui, džiaugsmui nebuvo ribų. Pagaliau! Juk tai bus knygą, įrišta siuvant ant ryšių, būtinai reikės odos... Šioje vietoje dera stabtelėti ir nors kaip džiugu bebūtų, nusileisti į realybę. Su oda manoji draugystė dar tik pradinėse stadijose. Odos spalvinimas, įspaudai ir kiti gražumai kol kas gūdus miškas. Lieka arba odos intarsija arba siuvinėjimas. Apsistojau ties pastaruoju, nusprendžiau siuvinėti šilko siūlais, kone antikvariniais. Paskaičiavau, kad jiems gali būti 60 metų.
Pasirinkau zomšą. Nepaisant to, kad su ja dirbti nėra paprasta, ši odos rūšis labai jaukiai atrodo, ir kaip man dingojosi puikiai turėtų derėti prie siuvinuko. Nuotraukos kaip visada meluoja, iš tiesų oda yra prislopintos, tarsi pablukusios šalto atspalvio žalios spalvos Ot kad surašiau :)
Iš pradžių buvau pasiryžusi fiksuoti knygos atsiradimo procesą. 
Darbo pradžia buvo įamžinta
tačiau kai prisikasiau prie nugarėlės apdorojimo fotoaparatas buvo atidėtas į šalį, o vietoj jo pasiimti mano "knygų mokslų" užrašai. Tam, kad padaryčiau viską, kas priklauso, eilės tvarka ir nesusipainiočiau. 
Taip ir liko svarbiausi momentai paslaptyje :) Ir tikrai svarbiausi, nes tas darbas yra paslėptas- paėmęs į rankas knygą tūlas nė neįtartų prie ko buvo prasikuista keletas dienų :)
Todėl belieka žiūrėti į galutinį rezultatą.
 Šilkiniais siūlais siūti kaptalai. Priklijuojamų kaptalų variantas. Ateities planuose- išmokti siūti kaptalą tiesiai ant bloko.
Šarnyrui naudojau audinį. Dar nesiryžtu daryti odinius šarnyrus, nes abejoju ar sugebėčiau taip gerai nuploninti odą jiems. Tačiau kažkada tikrai padarysiu ir odinius. Laiko klausimas :)
Kietviršiai atsiverčia ir užsiverčia puikiai. Džiaugiuosi, nes kai kuriuose ankstesniuose įrišimuose jų vartymasis nebuvo toks sklandus.
Knygos matmenys 23x23cm, gelsvos spalvos Ingres  popierius, 100 lapų, plėšyti kraštai. Apvalinta nugarėlė, gilzė.
Priešlapiai- ornamentuotas skrebo popierius. Kietviršiai- natūrali oda, siuvinėtas motyvas. 
Idėja ir dizainas Margi amatai.

5 komentarai: