2018 m. birželio 3 d., sekmadienis

apie Lapę

Gyveno kartą Lapė Kuri Labai Mėgo Piešti. Žinojo Lapė, kad visi piešėjai dailininkais vadinasi. Ir nutarė rudoji- būsiu dailininkė.
Nuo ko pradėti? Ar užtenka vien noro ir gebėjimo piešti? Su tokiais tat klausimais Lapė nurisnojo pas protingiausią miško gyventoją Pelėdą. Pastaroji garsėjo kaip stiliaus guru ir vadino save įvaizdžio konsultante.
-Dailininke? Nori būti tikra dailininke? Mieloji, įvaizdis, svarbiausia įvaizdis. Įvaizdis yra viskas. Taigi, pradėsime nuo išorės, - suūbavo Pelėda, skrynioje surado ilgutėlį šaliką ir apsuko juo Lapės kaklą.
Lapė nervingai pasimuistė.
-Ramiai ramiai. Žinau, ką daranti,- kiek įsižeidusi purkštelėjo Pelėda. - Kai aš gyvenau Monmartre, patikėk, dailininkų mačiau tiek, kad visų plunksnų neužtektų jiems suskaičiuoti. Ir visi nešiojo būtent tokius šalikus. Dar beretes. Bet tau beretė netiks- ausys per didelės.
Apsipratusi su naujuoju įvaizdžiu Lapė stojo prie molberto.
Nutarusi, kad pirmasis paveikslas turi būti autoportretas (kiekvienas rimtas dailininkas būtiniausiai turi nutapyti autoportretą) Lapė ėmė švaistytis teptukais, taškytis dažais.
Pirmasis Lapės kūrinys "Autoportretas su šaliku" pateko man į rankas ir buvo panaudotas albumo viršelyje.
Jei turėjote kantrybės skaityti, ačiū. Kartu su tokia istorija krikšto rinkinys keliaus pas Beną, irgi mėgstantį piešti.
P.S. Molinė saga iš "Molio Sesės". Užsukę ten, rasite daug įvairiausių autorinės keramikos kūrinių.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą