Kodėl taip pavadintos? Ėgi prisiminkim mūsų mamų, močiučių, (o gal savo, jei amžius garbesnis) jaunystės "albumėlius". Buvo tokia mada rašyti vadinamuosius atminimus. Albumėlis keliaudavo iš rankų į rankas ir taip užsipildydavo eilėmis (kartais labai naivokomis), palinkėjimais ir piešiniais. Man visada labiausiai patikdavo piešiniai. Vieni būdavo paprasti kaip du kart du, o kiti... oooooo kiek darbo įdėta, kiek plušėta spalvinant dailinant.
Tai va, gimė mintis padaryti štai tokias užrašines, vintage atspalvį turinčias. Koks priešlapių popieriaus grožis... vai vai.
Viduje 80 pakankamai storo balto popieriaus lapų, ne tik rašyti, bet ir piešti tiks. Tik nuotraukų juose neįklijuosite, ne toks įrišimas.
Ant galų galo dar pasakysiu, kad abidvi užrašinės laisvos ir parduodamos. Kam dovanų sau ar kitam?
Labai pritiktų eiliuojantiems, prozą rašantiems ir paišantiems. Taipogi derėtų ir kaip linkėjimų knygą naudoti.
Na, o gal ir tuos senobinius "atminimus" atgaivinsim?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą