Rožės pražydėjimas tamsoj...

...tokį vardą daviau naujajai knygai. Ji labai ilgai keliavo į pasaulį, ko gera, tai ilgiausiai užtrukęs darbas. Kodėl? Tiesiog nebuvo nuotaikos. O kai jos nėra, prie knygų (ką ten prie knygų, prie bet kokių darbų) geriau nesiliesti, nes vistiek šnipštas gausis.
Taigi, žiūrim kas gavosi šį kartą :)
Užrašinė puikiai tinkanti dienoraščiui (ar kas nors dar rašo "popierinius" ar jau visi susikraustė į blog'us?)
Jei ne dienoraščiui tai šiaip protingoms ir prasmingoms mintims. Aš turiu tokiam tikslui skirtą užrašinę. Kiekviena perskaityta knyga man būna tiek vertinga, kiek joje randu minčių, kurios prašyte prašosi būti užsirašomos. Ir visai nesvarbu ar tai bus 10 sakinių, ar vienas  vienintelis.
Ta proga noriu pasidalint vienu įrašu iš Paulo Coelho knygos "Portobelo ragana".
Kas įsiteigė mintį, jog pralaimėjo, pralaimės visą gyvenimą. Kas nutarė, jog nebegalės elgtis kitaip, tas žus kaip rutinos auka. Kas nutarė priešintis permainoms, pavirs dulkėmis. Bus prakeikti tie, kurie patys nešoka ir trukdo šokti kitiems.
Grįžkime prie knygos.
Įrišimas siuvant ant įleistų ryšių, gilzė, odinis kaptalas. Kietviršiai apklijuoti natūralia oda ir drobe su išsiuvinėtu stilizuotų rožės krūmeliu.
80 balto popieriaus lapų, priešlapiai- pastelinio Murano popieriaus. Skirtukas iš to paties lininio audinio su žalvario spalvos detalėmis, stiklo ir kvarco karoliukais.
Idėja ir dizainas- "Margi amatai".

Sepia

Portalas www.auksarankes.lt nuolat organizuoja fotografijų konkursus. Retkarčiais "dėl sportinio intereso" ir pramogos sau dalyvauju, o vieną kartą net pavyko nugalėti :) Niekada specialiai nefotografuoju konkursams, ieškau tarp jau turimų fotografijų, nes kaip visada- chroniškai trūksta laiko.
Dabar vykstančio konkurso tema "Sepia".
Atrinkinėjau nuotraukas, naikinau spalvas... Konkursui išsiųsta tik viena, o kitos tegu gyvena čia.

Fribūro (Šveicarija) gėlės

Alpių gyventoja

Vencavų (Zarasų r.) malūnas

Senosios Romos alsavimas

Amsterdamo kasdienybė

Versalio sodai

Įkurtuvės "Margų amatų namuose"

Kelios paskutinės balandžio dienos buvo paaukotos statyboms. Galop kaip tas filmuko herojus galiu pareikšti "mes statėm statėm ir pastatėm". Sienos yra, interjero kūrimo darbai tebevyksta ir, kaip žinia, jiems galo niekada nebus. Kaip tikruose namuose- visada rasi ką pakeisti.
Skirtumas tas, kad "Margų amatų namai" - viso labo virtuali mano darbų buveinė. Iki jos atsiradimo nueitas nemažas kelio gabalas. Ilgai svarsčiau ar man ji iš viso reikalinga. Dar ilgiau užtruko pavadinimo paieškos. Norėjau kažko jaukaus, asmeniško, atspindinčio esamas ir dar būsimas (o kodėl gi ne?) veiklos sritis.
Pavadinimas "margi amatai" jau kuris laikas sukosi galvoje, o su jaukumu geriausiai asocijavosi namai. Taip gimė "Margų amatų namų" idėja.
Jos įsikūnijimas prasidėjo tada, kai tikrąja ta žodžio prasme susapnavau, ką noriu pasakyt visiems, peržengusiems šių namų slenkstį. Ryte pabudusi ant popieriaus skiautės parašiau:
 "čia šnara lankstomas ir pjaustomas popierius, čeksi žirklės, kaukši plaktukai, kvepia klijais ir dažais, vikriai laksto adatos, dėžutėse slapstosi akmenėliai ir karoliukai, laukdami, kol bus suverti į papuošalus,kartais sudūzgia siuvamoji mašina, žybčioja virbalai, ritinėjasi siūlų kamuoliukai, tik jam žinomus labirintus rezga vąšelis...
Kartais viskas nurimsta. Į lentynas rikiuojami ką tik gimę kūriniai- trumpam poilsiui prieš kelionę.
Turiu su jais atsisveikinti, palinkėti jiems nešti džiaugsmą naujiems šeimininkams.
Ir vėl viskas iš pradžių... šnara lankstomas ir pjaustomas popierius, čeksi žirklės...
Margų amatų namuose verda gyvenimas".

Tokia buvo pradžia. Kol kas namuose dar nedaug gyventojų, bet jų tikrai gausės. Ir šeimininkei bus gera proga pasitempti, juk nežinia, kada svečiai užgrius.
Iki pasimatymo margų amatų namuose!

Balta staigmena

Kartais iš pažiūros ramus ir įprastas gyvenimas padovanoja neįtikėtinų, malonių staigmenų. Naujų susitikimų, patirčių, iššūkių. Sutinku viską su džiaugsmu, nes gerai žinau jog,  prieš iškeliaudami į amžinosios medžioklės plotus, žmonės paprastai gailisi ne to, ką padarė, o to, ko nepadarė. Todėl su dėkingumu priimu  viską, ką likimas siunčia tiesiai į rankas.
Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad dėl daugelio dalykų "kaltas" internetas. Taipogi ir šį kartą. Jis mane suvedė su knygos "Dekupažas ir kitos dekoravimo technikos" autore Lina Jaruševičiūte.
Į mano rankas pakliuvo Linos austa ir siuvinėta dekoratyvinė juosta. Mano misija- suteikti šiam darbui naują gyvybę, įprasminti ją naujuose pavidaluose.
Kaip rašo savo dienoraštyje pati autorė "šį darbą užtruko išausti apie mėnesį, siuvinėjimas porą savaičių visa tai vyko nuo ryto iki vakaro po 10- 12 valandų per dieną. Tas laikas yra išbraukiamas iš gyvenimo".
Tai perskaičiusi supratau, kad šis audeklas tai ne vien siūlai ir floristinis plaušas. Tai žymiai daugiau. Tai mintys, svajonės, viltys, simboliai, prisiminimai, vizijos... suausti į vientisą vienį.
Apie mūsų bendrą sumanymą skaitykite čia.

"10"- minutės pertraukėlė...

... ir "žaidėjų" keitimas.
Pervirtus į antrą projekto pusę ėmiau ir užstrigau. Nei pirmyn, nei atgal. Priežastis- vienas akmenukas pasirodė esąs prastas "žaidėjas". O jei tiksliau, tai pasirinktas apsiuvimo būdas visai jam netiko. Pakeitus nepritapėlį  dailiu amazonitu reikalas pajudėjo iš mirties taško. Ir šiandien jau turiu du skirtingai apvertus kabošonus. Dabar tai sagės, pavadintos jų sukūrimo dienų vardais

"Domenica"

"Lunedi"

Jei atšuoliuotų kiškutė...

"Šimtas kiškių susirinko, net žalia girelė linko.
Pakalbėję, pasitarę jie mokyklą atidarė.
 Ir zuikienė nuo Vyžūnų mokslan leido savo sūnų.
 Siuvo kelnes ir liemenę, o liemenėje- kišenę..."
Gal ir nepažodžiui, gal kai ką ir netyčia pakeičiau, bet šias eilutes pirmiausia prisiminiau užsukusi paskaityt kas naujo Sonatuko užrašuose atsirado.
Ėgi žiūriu, ten puikuojasi žavi kiškė, pasirengusi keliaut į naujus namus. "Įkiškinta" bus taip sakant.  Mielai suteikčiau jai pastogę, jei atšuoliuotų.

"10"- pusiaukelė

Projektas įpusėjo. Vakar užbaigiau dar dviejų akmenukų apsiuvimą.
Nuostabaus grožio jaspis jau  įkomponuotas sagėje. Išbandžiau dar vieną naują krašto apdailos būdą.

Dažyto raudonai  žadeito kabošonas tradiciškai prašėsi juodos spalvos. Kontrasto sušvelninimui šiek tiek matinės ir žvilgančios pilkos. Apverta peyote būdu, puošta biserio "kutukais" su koralo karoliukais galuose.