2011 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Prarasto sniego beieškant

Gamtoje dedasi neaiškūs dalykai. Gi šiandien girdžiu sinoptikus sakant- depresija. Ir gamtoje būna toks reiškinys, ne tik žmonių galvose. O viską geriausiai išaiškina kaimynas diedukas: "nu tai ką čia dyvytis- prilaidę žmogai palydovų pilnų dungų, išmaišę nusistavėjusių tvarkų".
Tvarka akivaizdžiai pašlijusi. Žiūrint pro langą į apmūsijusį dangų ir balose plūduriuojančius medžių lapus kaip sapnas iškyla vaikystės vaizdinys- sniego vėpūtiniuose nugrimzdusios kaimo sodybos ir žabarais pažymėtas takelis. Reikėdavo eiti tiksliai nurodyta linija, nes kryptelėjus porą centimetrų į šoną, iki pažastų prasmegsi pusnyje...
Sniego radau kompiuteryje. Sveikindama visus su artėjančiais Naujaisiais metais dovanoju gabalėlį žiemos. Iš tiesų tai buvo vasara. Tik aukštai Alpėse.


"...net jei Dievo nėra, kalnuose galima jį prasimanyti, kad galėtum padėkot už gyvenimo grožį. Už galimybę suvokti neįtikėtinai gražų žmogaus, mažo juoda taškelio baltoje būties drobėje, tragizmą." Sigitas Parulskis "Prieš mirtį norisi švelnaus"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą