Balta. Raudona. Magiška

Jau anksčiau buvau rašiusi apie baltą staigmeną- rankomis austą- siuvinėtą dekoratyvinę juostą, atkeliavusią pas mane idant būtų suskaidyta dalimis ir  įkomponuota knygose.

 Su audinio autore Lina sutarėme, kad pirmoji knyga bus skirta jai. Ir ne bet kokia, o balta ir siūta raudonais siūlais. Kaip savo dienoraštyje rašė Lina, raudonas siūlas lietuvių senosiose tradicijose turi maginę reikšmę.
Kaip apsauga nuo ,,blogų akių“ būdavo naudojama  raudonos medžiagos juostelė, raištis arba  raudonas vilnonis siūlas, aprišamas kūdikiui aplink krūtinę ant vystyklų. Labiausiai paplitęs apsisaugojimo nuo nužiūrėjimo būdas – raudonų siūlų raištis ant dešinės rankos riešo.
Šioje knygoje sutalpinta ir daugiau prasmingų ir magiškų dalykų.
Pirmiausia- ne atsitiktinis, o tam tikras lapų, knygos lankų skaičius. Knygai supjaustyti 54 popieriaus lapai. 5+4=9, o devintukas prasminis skaičius (prisiminkim elnio- devyniaragio mitą „atlėkė elnias devyniaragis <…> ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala …“).

Lapai lenkiami pusiau ir po 6 dedami į lankus. Iš viso- 9 lankai, kuriuose bus jau 12 knygos lapų. Ką turime? Ogi 9x12=108, išeitų 1+0+8=9. Ir vėl devintukas. Arba kitaip- 108 lapai tai 4x27. Skaičius 27 arba "trejos devynerios" (žinau, ką pagalvojote:))
27 - tiek dienų trunka Mėnulio mėnuo. Cituoju:
"Tautosakoje randame Mėnulio atmainų dalybą į tris fazių ciklus po 9 paras. Manoma, kad tokios trys devyniadienės savaitės kažkada sudarė Mėnulio mėnesį. Beje, pats mėnesio pavadinimas reiškia Mėnulio fazių ciklą. Ritualinės formulės „trejos devynerios“ greičiausiai mena tuos pačius laikus".

Atėjo metas ir raudoniems siūlams, tiesa ne vilnoniams, nes knygrišystėje tokie nenaudojami, o šilkiniams. Štai kaip atrodo susiūtas knygos blokas

Rankų darbo knygų bloko kraštai nebūna itin lygūs. Tai tarsi ženklas, kad knyga tikrai rankų darbo, bet norint gražesnio vaizdo, tenka atlikt dar vieną darbą. Imu patį smulkiausią švitrinį popierių, ilgai ir kantriai brūžuoju spaustuvuose suspaustos knygos bloko viršutinį ir apatinį kraštus tol, kol liečiant nebesijaučia nelygumo.  

Dabar siūsiu kaptalus. Vėl naudosiu raudoną siūlą, dar baltą ir pilkšvą. Deja, pastarajai knygai kaptalas išėjo kiek aukštokas ir būtent ši vieta man ne itin patinka.

Mielas skaitytojau, ar pameni pasaką apie vilką, kuris laukė kada bus galima duoną valgyti? Ir vis klausinėjo žmogaus "na va, pasėjai rugius, tai jau dabar galima duoną valgyt?" Žmogus kantriai aiškina "ne, vilkeli, javai turi išdygti, subręsti..." Panašiai ir su knyga. Galutinis rezultatas dar toli.
Vėl grįžtame prie knygos bloko, nes reikia sutvirtinti nugarėlę audinio juostele, paskui pritvirtinti kaptalus, užklijuoti kraftpopieriaus juostelę... ir tik tada knyga bus pasirengusi apsivilkti savo rūbą- viršelį.

Lina pageidavo baltos knygos. Ir čia man iškilo dilema. Kaip pasielgti, kad ir balta būtų, ir nesiteptų taip greitai, juk knyga- ne suknelė, suteptos į skalbyklę neįkiši :)
Balto audinio idėja buvo pasmerkta. Išeitis- balta oda. Atrodo puiku, turiu tinkamo dydžio gabalėlį, bet... rankų darbo austa detalė prapuolė odos baltume ir apskritai, bendrame kontekste derėjo panašiai kaip karvei dera balnas (atsiprašau už tokį palyginimą).
Nusiminiau it dvarą pardavus... laukiu ryto, gal jis bus protingesnis. Ir tikrai. Prisimenu, kad turiu labai senos rankomis austos drobės atraižą. Kažkada tai buvo visas rietimas, dabar liko tik poros metrų gabaliukas. Bet kaip puiku- šviesiai pilkame fone išryškėja baltas motyvas.
Apie drobę reikėtų papasakot plačiau. Bandžiau išsiaiškinti kiek tam audeklui metų. Manau, mažų mažiausiai 70-80, o gal ir daugiau. Audėja jau iškeliavusi į dausas, dabar jau ten sėja, rauna, bruka, šukuoja linus, iš jų verpia plonytėlaičius siūlus ir sėdusi į stakles audžia dailiausias drobes. Ir ta drobė, kuri bus panaudota knygos rūbui, organiškai siejasi su Linos audiniu. Tas pats kruopštus kiekvieno siūlelio išglostymas, tas pats audimo principas. Tik laikmetis kitas.
Viršelyje norėjau įkomponuoti juostos elementą, kuriame ko gera daugiausia siuvinėjimo. Čia teko skaudama širdimi išardyti keletą siuvinėjimo dygsnių, kad detalė gerai įsikomponuotų. Apatiniame kietviršyje dekorui naudojau juostos nesiuvinėtą gabaliuką. Po audiniu- raudonas popierius, taip geriau išryškėja siūlų persipynimas.

Kadangi knyga siūta raudonais siūlais tai kaip galutinį akcentą padariau raudoną skirtuką iš lininio audinio, galuose padabintą raudono stiklo lašiukais

Knyga netrukus iškeliaus pas Liną. Noriu palinkėti, kad joje rastų vietą pačios šviesiausios mintys, kūrybinių projektų metmenys, maloniausi prisiminimai.

Knygos matmenys 24 x 17,5 cm, 108 ofsetinio popieriaus lapai, įrišimas siuvant ant juostelių, casing.