Dabar skaitau Jean-Claude Carrière & Umberto Eco "Nesitikėkite atsikratyti knygų".
Kaip rašoma knygos anotacijoje
„Linksmasis mokslas“: kaip reta šis Nyčės posakis (taip pavadinta 1882 metais išleista jo knyga) puikiausiai tinka ne kokiai kitai, o kaip tik šiai knygai... apie knygas! Sekame diskusiją – vienu metu intelektualią ir humoristinę, mokslinę ir subjektyvią, dialektinę ir anekdotinę, įdomią ir skoningą ir per ją apžvelgiame penkiatūkstantmetę knygos istoriją nuo papiruso iki kompiuterinio failo.
Man įdomiausia šioje knygoje rasti rasti kokį perliuką apie knygų įrišimą.
Štai vienas iš jų, cituoju:
"...apie X amžiuje gyvenusį Bagdado knygrišį Al- Nadimą...Šis žmogus, išsimokslinęs knygrišys, taip pat kaligrafas, taip domėjosi duodamomis įrišti knygomis, kad perskaitydavo ir pats parašydavo kiekvienos santrauką. Kadangi knygos, kurias įrišdavo, dauguma atvejų šiandien yra pradingusios, neliko nieko kito, išskyrus tas knygrišio santraukas..."
Arba štai:
"Vienas pagrindinių tekstų katalonų kalba datuojamas XIII amžiumi. šis vos dviejų lapų rankraštis jau seniai buvo dingęs...
... antikvaras įsigijo didžiulį XVIII amžiaus foliantą, kurio įrišas, kaip anais laikas dažnai pasitaikydavo, buvo prikimštas senų popierių. Kaip tokiais atvejais priimta, jis atsargiai skustuvu praardo įrišą išvalyti. Ir tarp ten esančių senų popierių randa XIII amžiaus rankraštį, laikomą seniai dingusiu. Tą patį rankraštį, originalą. Manė, kad neteks sąmonės. Tai buvo tikras lobis, kurio jis laukė. Kažkas per gryną neišmanymą jį ten įgrūdo."
O kur dar diskusijos apie popierines ir elektronines knygas. Nežinau, gal kada nors skaitysiu ir elektroninę... tačiau tikrai nemanau, kad tai suteiks tokį pat malonumą, kaip kad atverčiant įprastinę knygą.
Jean-Claude Carrière kalba apie tai:
"Jei vaizdinė ir garsinė XX amžiaus atmintis pradings dėl kokios nors milžiniškos elektros tiekimo avarijos ar kitos priežasties, dar visam laikui išliks knygos. Visada rasime būdą ir išmoksime skaityti vaikui knygą".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą