Skrydis per Atlantą. III dalis

Šiandien gavau mielą žinutę iš Vitalijos. Ir nuotraukas "Kavos knygos", apie kurią rašiau anksčiau- kaip gimė idėja  bei koks buvo knygos kūrimo procesas.
Visada įdomu sužinoti kaip knyga gyvena naujuose namuose: kaip ji "jaučiasi" naujoje erdvėje, kaip įsikomponuoja tarp kitų knygų bei daiktų.
"Kavos knygai" buvo parinkta vieta svetainėje, anot Vitalijos "matomoje ir gerbiamoje vietoje".

Kaip gražiai knygos stovelio išraitymai atkartoja viršelio reljefo vingį!

Fotosesija persikėlė į kiemą. Audrius mėgaujasi kvapnia kava, nepaleisdamas knygos iš rankų.

Knygoje jau yra vienas įrašas- mano. Naujieji šeimininkai sako dar nedrįstantys joje rašyti; matyt turi praeiti šiek tiek laiko kol daiktas bus galutinai "prijaukintas". O tada į puslapius nuguls tai, ką jie manys verta palikti vaikams, anūkams, proanūkiams... kad jie po daugelio metų susidomėję skaitytų apie ką buvo mąstoma, kalbama prie puodelio kavos.
Esu labai dėkinga Vitalijai ir Audriui už pasitikėjimą, už suteiktą galimybę prisiliesti prie jų namų jaukumo kūrimo. Linkiu jums abiems naujų kūrybinių ieškojimų ir atradimų.