Biserinė meditacija arba niekada nesakyk niekada

Biseris man visada kėlė nuostabą. Kaip iš tokių smulkučių vos ne aguonos dydžio karoliukų įmanoma padaryt kažką apčiuopiamo ir netgi labai gražaus? Kad ir kiek žiūrėdavau į schemas ar gatavus dirbinius, niekaip galvon nesutilpdavo mintis, jog tai apskritai įmanoma padaryt rankomis. Na, gal ir įmanoma, bet jau tik ne man... Todėl visiems aiškinau, kad biseris man nepatinka ir netgi pati  buvau tuo patikėjusi.
Bet niekada nesakyk niekada. Taip ir nutiko. Dabar, tarpuose tarp knygų įrišimo, su didžiausiu entuziazmu sėdu prie biserio dėžutės. Mažyčių stiklo karoliukų žaidimai- puikiausia meditacija. Paskutinis darbelis- pastelinių spalvų sagiukė.