Viena iš tų įtraukiančių knygų tapo austrų rašytojos Marlen Haushofer romanas "Siena".
Suradau ją visai atsitiktinai, perskaičius anotaciją ir nedidelę kūrinio ištrauką kažkokiame žurnale. Ir pasirodo suradau visam laikui, nes "Siena" tapo vadinamąja stalo knyga. Keliose rastose recenzijose ji vertinama įvairiai, kaip trūkumas nurodomas jos neužbaigtumas. Tačiau man atrodo priešingai, tas nutrūkstantis siužetas kaip tik duoda peno skaitytojo mintims. Kas bus po to...
Keliaudama po Alpes radau keletą vietų, kurios kone idealiai atitiko aplinkos "matymą" beskaitant knygą...
"Kai dabar prisimenu tą moterį, kuria kadaise buvau <....> apie daugelį dalykų ji žinojo truputėlį, apie daugelį- visiškai nieko,- apskritai jos galvoje tvyrojo siaubingas chaosas. Viso to pakako visuomenei, kurioje ji gyveno, kuri išmanė lygiai tiek pat mažai ir nuolatos kažkur skubėjo. Tačiau vieną dalyką turiu pripažinti: ji visada jautė troškų nepasitenkinimą ir žinojo, kad viso to pernelyg maža"
M. Haushofer "Siena"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą