Gardžiausių valgių knyga

Sulaukus prašymo įrišti knygą valgių receptams, nenustygau vietoje. Jau kuris laikas nešiojausi tokios knygos idėją, kuo aiškiausiai įsivaizdavau būsimą rezultatą. Ir štai- proga viziją paverst tikrove.
Ko gera, tai pirma knyga, kurią dariau su tokiu lengvumu... lyg ant sparnų.
Naudojau tas medžiagas, kurias labiausiai mėgstu: lininį audinį, gelsvos spalvos popierių, tekstilinius dažus. Ir spalvos tokios mano. Viskas stebėtinai sutapo su užsakovės mintimis,  būsimo daikto vizija. Anot jos "gal telepatiškai tos mintys buvo perduotos"...

Viršelio piešinukas iš arčiau. Teko prisiminti piešimo pamokas mokykloje (kaip seniai tai buvo) ir tai, ką ten girdėjau apie šviesą ir šešėlius.

Piešinukas ir kitoje pusėje :)

Ir bendras vaizdas

Priešlapiai rusvo popieriaus su reljefinėmis rievelėmis. Knygos lapai dviejų atspalvių gelsvo popieriaus. Yra trys atlasinių juostelių skirtukai.

Matmenys 22 x 21 cm, įrišimas siuvant ant juostelių, siūti kaptalai, casing.
84 lapai, popierius Ursus 120g/m2
Idėja ir dizainas "Margi amatai".

Citatos

Kartais FB aptinku visai naudingų dalykų. Tarp klaidžiojančių juokingų, keistų, nerimtų bei pusiau  rimtų posakių pasitaiko ir vienas kitas perliukas. Šiandien pasiėmiau šiuos tris.
1.

„Net baisiausios bėdos gyvenimo vis dėlto nesustabdo, dienos eina kaip ėjusios, ir, jei gebėsi suimti save į rankas, tos viena po kitos plaukiančios dienos gali, didžiai nuostabai, netgi suteikti netikėtų džiaugsmų.“
Citata iš K.Sabaliauskaitės knygos „Silva Rerum“

 

2.

„Geriausias laikas pasodinti medį... buvo prieš 20 metų. Kitas geriausias laikas yra šiandien.“
Kinų patarlė

 

3.

 

 

Užrašinė "Amber Tree"

Gintaras susidarė pušų sakams patekus į dirvožemį, vėliau juos išplaudavo upių vanduo ir nunešdavo į jūrą kur ilgainiui sakai virto  gintaru.
Šioje knygutėje viskas atvirkščiai- gintaras grįžta į medį. Tarp rudeniškai praretėjusios medžio lapijos švyti gintaro saulė.

Gintaro gabaliukai prisiūti ir įkomponuoti langelyje, tam, kad būtų apsaugoti nuo mechaninio poveikio užrašinę naudojant. Dabar jie tarsi guolyje, apsupti langelio sienų. Medžio motyvas pieštas tekstiliniais dažais.

Viduje gelsvo tarsi laiko paliesto popieriaus lapai. Trijų spalvų kaptalas siūtas šilkiniais siūlais.

Priešlapiai žalsvai pilko pastelinio Murano popieriaus.

Matmenys 17 x 12,5 cm, 96 lapai, popierius Ursus, 120 g/m2.
Įrišimas siuvant ant juostelių, apvalinta nugarėlė, casing.
Kietviršiai apklijuoti natūralios spalvos lininiu audiniu.

 

Trejetukas

Trys lipniųjų lapelių dėkliukai su jau pažįstama žalvarinių paukštelių detale. Gerokai "išlaikytas" dirbinėlis. Kone mėnesį stalčiuje voliojosi visos reikalingo dalys. Po to dar geras porą savaičių laukė padaryti viršeliai kad į juos būtų įklijuoti lapukų blokai. Galop šiandien įveiktas ir paskutinis žingsnis :) Juk visiems pasitaiko buksuojančių darbų...

Matmenys 8 x 8 cm, lininis audinys, atlasinė juostelė, žalvario detalė.

Vestuvių svečių knyga

"Golden Hours" - paprasta casebound knygutė svečių palinkėjimams rašyti. Kietviršiai apklijuoti dramblio kaulo spalvos šilkiniu audiniu, kuris prieš tai dar buvo paklijuotas tissue popieriumi. Audinio paklijavimas popieriumi tai naujas dalykas, kurio su užsidegimu mokausi.
Viduje 50 blyškaus aukso spalvos popieriaus lapų (gramatūra 120 g/m2), dramblio kaulo spalvos pastelinio Tiziano popieriaus priešlapiai. Viršelis dekoruotas organzos kaspinu ir žinoma, dviejų laimingų žmonių vardai, užrašyti "auksu".
Knygos matmenys 21 x 20 cm

Tinklaraštininkų pramogos

Prisipažinsiu, prieš n metų niekaip nesuvokiau, kam gali šaut  į galvą mintis rašyt internetinį dienoraštį. Mat žodis "dienoraštis" asocijavosi su kažkuo labai asmenišku ir atrodė, jog visiškas nesusipratimas būtų viešintis. Bet veik prieš metus sumaniusi avantiūrą- turėti savo blog'ą, dabar nė mažumėlę nesigailiu.
Nors dienoraštis buvo sumanytas mano kukliems darbams aprašyti, nejučia jame ėmė rastis ir kitokio turinio įrašai. Antra vertus, jei jau margi dalykai, tai margi, ar ne?
Taipogi kurį laiką mįsle buvo Stylish Blogger Award ir panašūs reiškiniai. Kol, rimčiau pasidomėjusi, sumojau, kad tai ne kas kita, o tinklaraštininkų pramoga, dar įvardijama epidemijos ar viruso epitetais. Galima tai priimti kaip smagų žaidimą. Antra vertus, jei kažkas pastebi tavo tinklaraštį, lankosi jame, tampa sekėjais- puiku. Reiškia, domimasi tuo, ką darai, kuo gyveni. Ir savimeilę paglosto :)

Šią saldžią dovanėlę gavau iš Viktorijos. Ačiū jai už tai, kad tarp apdovanojamų blog'ų atsidūrė ir maniškis.
Kartu su apdovanojimu atkeliavo ir dideliausias sąrašas darbų, kuriuos turėčiau įveikti. Mat kiekvienas apdovanotasis privalo :
1.  Padėkoti  apdovanojimą skyrusiam asmeniui.
2. Savo blog'e įdėti nuorodą į apdovanojimą skyrusio tinklaraštininko dienoraštį.
3. Patalpinti apdovanojimo logotipą savo blog'e.
Su šiais reikalais susitvarkiau lengvai. Liko sunkiausia dalis:
4. Paskirti apdovanojimą 10- čiai tinklaraščių su nuorodomis į juos. ( šioje vietoje bandau derėtis ir apsiribot na, kokiais 5 blog'ais...)
5. Išsiųsti komentarus apdovanotiesiems.
6. Parašyti 7 faktus apie save ( va ir priėjom prie dar vienos šio reikalo pusės- tai būdas kiek geriau pažint vieni kitus...)

Taigi, saldžiaisiais pyragaičiais vaišinu:

1. mazojira. Ant palangės  už uolų ir sistemingą tinklaraščio pildymą naujais darbais pernelyg nedaugžodžiaujant.
2. Cup of Color už spalvas ir originalių idėjų sklaidą.
3. Iloną. Mano laikas  už tai, kad darbų pateikimas tiek pat apgalvotas, kaip ir patys darbai. Ai, trumpai drūtai- už nepakartojamas fotografijas.
4. Dovilę. Žydinti svajonių pieva už sunkiai žodžiais nusakomą lengvumo pojūtį, kuris apima, užsukus į jos blog'ą.
5. Agnę. Veikinėjimai už tai, kad skaitydama jos tinklaraštį, galiu tobulinti anglų kalbos žinias.

7 faktai apie mane. Norit tikėkit, norit ne, bet:

1. Turiu dvi dideles svajones: iššokti su parašiutu ir pramokti italų kalbos.
2. Esu alergiška darbui bele kaip. Geriau nedaryti nieko, jei negali padaryt kaip įmanoma geriausiai.
3. Man įtarimą kelia žmonės- visų sričių ekspertai.
4. Mėgstu rudenį ir kates.
5. Turiu priklausomybę nuo grybavimo.
6. Nepakenčiu nepunktualumo, kalbų apie nieką ir snobizmo.
7. Beveik nežiūriu televizoriaus. Bet yra keletas filmų, kuriuos galiu žiūrėti, kad ir 20- tą kartą.

Užrašinė "Tulpių mandala"

Skirta tai, kuri mėgsta raudoną spalvą ir domisi sveika gyvensena. Abu šiuos dalykus sumaniau apjungti į vieną- tulpių mandalą, kuri ir tapo pagrindiniu knygos viršelio dekoro elementu.
Tulpės- raudona spalva, mandala- kaip harmonijos savo vidiniame pasaulyje ir santykyje su išore, simbolis.

Matmenys 17,5 x 12,5 cm, įrišimas siuvant ant juostelių, apvalinta nugarėlė, casing.
96 pilkos spalvos pastelinio popieriaus lapai, gramatūra 120 g/m2. Šilkiniais siūlais rankomis siūtas trijų spalvų kaptalas.
Kietviršiai apklijuoti lininiu audiniu, mandalos motyvas pieštas tekstiliniais dažais.
Idėja ir dizainas - "Margi amatai".

Radiniai

Visai atsitiktinai, beklaidžiodama po interneto brūzgynus aptikau vieną tinklaraštį . Jo autorė domisi daugybe dalykų: architektūra, antikvarinėmis knygomis ir kitais spaudiniais, gyvūnais, kaimo gyvenimu, interjero ir grafiniu dizainu, sodininkyste, fotografija... ir daugybe kitų dalykų. Įnikau skaityti ir neišlendu kuris laikas.
Radau puikių idėjų, kuriomis noriu pasidalinti su jumis.

Originalūs sodo vartai. Pagrindinis šaltinis http://unconsumption.tumblr.com/post/23168981995/now-heres-something-to-add-to-the-mix

Kabykla. Ir dekoratyvu, ir praktiška. Pagrindinis šaltinis http://folkabout.tumblr.com/post/28176947274

Kaip dažnai pamirštam, kur kas pasėta. Daržovių lysvių žymekliai. Pagrindinis šaltinis http://the-septemberist.tumblr.com/post/25309630902/making-these-today-just-too-cute

Knygų lentyna iš... knygų. Pagrindinis šaltinis http://bookshelves.tumblr.com/post/1223946756

Advento kalendorius iš pirštinaičių ir kepuraičių. Pats laikas susirasti siūlų likučius ir imtis darbo. Pagrindinis šaltinis http://casatreschic.blogspot.com/2011/12/calendarios-do-advento.html

Tuo viskas pasakyta...

"Spalvų namų" dovana

"Spalvų namų" internetinę parduotuvę esu aptikusi anksčiau. Šalia visokio kitokio rankdarbiams skirto gėrio jie prekiauja ir puikiais klijais specialiai knygų įrišimui. Kadangi turimos dėžutės turinys jau senka, planuoju netrukus vėl apsilankyti šioje krautuvėlėje.
Smagu, kad "Spalvų namai" jau turi savo tinklaraštį, o įkurtuvių proga kažkam dovanos 50 lt vertės kuponą. Labai norisi tapti tuo "kažkuo", tad bandau laimę ir aš...

Keturi vakarai...

... ir keturios biseriu apsiuvinėtos sagės. Po vieną kas vakarą. Minimalus dekoras idant neužgožtų įstabaus centrinių akmenukų grožio.
 Puikus atsipalaidavimo būdas tas siuvinėjimas. Čia tik maža treniruotė prieš stambesnį biserinį darbą, kuriam jau kuris laikas kaupiuosi.

"Pienių jūra"

 

"Marso kanjonai"

 

"Lacrima"

 

"Ugnė"

 

Skrydis per Atlantą. III dalis

Šiandien gavau mielą žinutę iš Vitalijos. Ir nuotraukas "Kavos knygos", apie kurią rašiau anksčiau- kaip gimė idėja  bei koks buvo knygos kūrimo procesas.
Visada įdomu sužinoti kaip knyga gyvena naujuose namuose: kaip ji "jaučiasi" naujoje erdvėje, kaip įsikomponuoja tarp kitų knygų bei daiktų.
"Kavos knygai" buvo parinkta vieta svetainėje, anot Vitalijos "matomoje ir gerbiamoje vietoje".

Kaip gražiai knygos stovelio išraitymai atkartoja viršelio reljefo vingį!

Fotosesija persikėlė į kiemą. Audrius mėgaujasi kvapnia kava, nepaleisdamas knygos iš rankų.

Knygoje jau yra vienas įrašas- mano. Naujieji šeimininkai sako dar nedrįstantys joje rašyti; matyt turi praeiti šiek tiek laiko kol daiktas bus galutinai "prijaukintas". O tada į puslapius nuguls tai, ką jie manys verta palikti vaikams, anūkams, proanūkiams... kad jie po daugelio metų susidomėję skaitytų apie ką buvo mąstoma, kalbama prie puodelio kavos.
Esu labai dėkinga Vitalijai ir Audriui už pasitikėjimą, už suteiktą galimybę prisiliesti prie jų namų jaukumo kūrimo. Linkiu jums abiems naujų kūrybinių ieškojimų ir atradimų.

Paskaitymai ir pamąstymai

Mokslo ir žinių dieną derėtų pasamprotauti apie knygas.
Dabar skaitau Jean-Claude Carrière & Umberto Eco  "Nesitikėkite atsikratyti knygų".

         
 Kaip rašoma knygos anotacijoje
„Linksmasis mokslas“: kaip reta šis Nyčės posakis (taip pavadinta 1882 metais išleista jo knyga) puikiausiai tinka ne kokiai kitai, o kaip tik šiai knygai... apie knygas! Sekame diskusiją – vienu metu intelektualią ir humoristinę, mokslinę ir subjektyvią, dialektinę ir anekdotinę, įdomią ir skoningą ir per ją apžvelgiame penkiatūkstantmetę knygos istoriją nuo papiruso iki kompiuterinio failo.

Man įdomiausia šioje knygoje rasti rasti kokį perliuką apie knygų įrišimą.
Štai vienas iš jų, cituoju:
"...apie X amžiuje gyvenusį Bagdado knygrišį Al- Nadimą...Šis žmogus, išsimokslinęs knygrišys, taip pat kaligrafas, taip domėjosi duodamomis įrišti knygomis, kad perskaitydavo ir pats parašydavo kiekvienos santrauką. Kadangi knygos, kurias įrišdavo, dauguma atvejų šiandien yra pradingusios, neliko nieko kito, išskyrus tas knygrišio santraukas..."

Arba štai:
"Vienas pagrindinių tekstų katalonų kalba datuojamas XIII amžiumi. šis vos dviejų lapų rankraštis jau seniai buvo dingęs...
... antikvaras įsigijo didžiulį XVIII amžiaus foliantą, kurio įrišas, kaip anais laikas dažnai pasitaikydavo, buvo prikimštas senų popierių. Kaip tokiais atvejais priimta, jis atsargiai skustuvu praardo įrišą išvalyti. Ir tarp ten esančių senų popierių randa XIII amžiaus rankraštį, laikomą seniai dingusiu. Tą patį rankraštį, originalą. Manė, kad neteks sąmonės. Tai buvo tikras lobis, kurio jis laukė. Kažkas per gryną neišmanymą jį ten įgrūdo."

O kur dar diskusijos apie popierines ir elektronines knygas. Nežinau, gal kada nors skaitysiu ir elektroninę... tačiau tikrai nemanau, kad tai suteiks tokį pat malonumą, kaip kad atverčiant įprastinę knygą.
Jean-Claude Carrière  kalba apie tai:
"Jei vaizdinė ir garsinė XX amžiaus atmintis pradings dėl kokios nors milžiniškos elektros tiekimo avarijos ar kitos priežasties, dar visam laikui išliks knygos. Visada rasime būdą ir išmoksime skaityti vaikui knygą".